Oficialiai tarša neviršijama
„Smogas ar oro tarša, kaip bepavadinsi, yra vienas dalykas. Bet mums, miestiečiams, aktualu yra, ką jis padaro žmonėms, miestui. Pirmiausia jis kenkia mūsų visų sveikatai. Alytus yra unikaliai sergantis miestas. Unikaliai pagal visas visuomenės sveikatos centrų matuojamas susirgimų indikacijas, jis lenkia visą Lietuvą pagal visas ligas. Bet dar kitas unikalumas, tai yra vienintelis miestas, kurio pirmoje vietoje susirgimo skaičiuose yra kvėpavimo takų susirgimai“, – sako mokslininkas.
Nors oficialūs tyrimai, atliekami kartu su Šveicarijos mokslininkais, rodo, kad taršos normos Alytuje kol kas neviršijamos, Vytautas Naktinis pabrėžia, kad dabartinė vertinimo sistema tiesiog neatspindi realybės.
Jis sako, kad šiandieniniai matavimai, kurie dabar yra atliekami ir atitinka dabartinius Lietuvos standartus, yra „antikvariniai“.
Smogas susidaro tik normas jau viršijus dešimtis kartų
Pasak mokslininko, oras rimčiau stebimas tik apie penkiasdešimt šešias dienas per metus, o tas smogas, kurį mes matome pro langus, susidaro tik tada, kai teršalų koncentracija normas viršija dešimtis ar net šimtus kartų.
Didžiausią įtaką oro kokybei, ypač žiemą, daro individualių namų šildymas kietuoju kuru. Vytauto Didžiojo universiteto docentė Daiva Šileikienė pasakojo apie liūdną realybę reidų metu, kai tenka susidurti su gyventojų cinizmu. Tokia mąstysena tiesiogiai nuodija kaimynus, tačiau sukontroliuoti kiekvieną kaminą yra beveik neįmanoma užduotis.
„Mes norime labai gero rezultato, bet kiekvienas turbūt neįdeda to savo indėlio. Jūs nepatikėsit, bet mes netgi į reidus esam važiavę, kai žmonės skundžiasi, kad blogas kvapas, mes negalim įeiti patikrinti krosnių kaip ekologai, bet žmonės tiesiog sako, jeigu man senais batais kūrenti yra pigiau, aš ir kūrensiu. Tai jūs įsivaizduokit, kad žmonių mąstysena yra labai skirtinga“, – pasakoja Daiva Šileikienė.
Žaliausias miestas užsidėjo karūną ir grįžo prie fejerverkų
Čia ir didžioji ironija, pastebi Vytautas Naktinis, nes Alytus neseniai pasidabino žaliausios savivaldybės statusu. Visgi jis pastebi, kad šį titulą miestas pelnė ne dėl realaus oro švarumo, o dėl simbolinių veiksmų.
Vienas jų – Alytus per 2025-ųjų sutiktuves atsisakė fejerverkų per miesto šventes ir laimėjo karūną žaliąją, tačiau jau sutinkant 2026-uosius fejerverkai vėl buvo šaudomi.
„Nuo Panevėžio žaliasis miestas atsiplėšė tik trim balais už bendruomenių ekologinį sąmoningumą. Jame dvi eilutės – Alytus rengia Žaliąją vakarienę, puiku. Ir antras, nepatikėsit, Alytus atsisakė fejerverkų per miesto šventes. Laimėjo karūną žaliąją“, – ironizuoja mokslininkas. Anot jo, tai parodo, kad titulas dažnai tėra graži iškaba, po kuria slepiasi nesprendžiamos bėdos.
Nauja direktyva atneš naujus reikalavimus ir baudas
Nuo 2027 metų įsigalios nauja Europos Sąjungos direktyva, kuri įpareigos miestus stebėti oro kokybę nuolatos.
„Visi pamenam, kad prieš kelerius metus Europos Sąjunga Lietuvai pirštu pagrasė – susitvarkykit lauko tualetus už tvarto, jeigu ne, milijoninės kasmet baudos. Ir kas nutiko? Visa Lietuva pasidengė raudonais vamzdžiais, visur kasamos tranšėjos. Liko 3 proc. nesutvarkyta“, – Vytautas Naktinis perspėja dėl artėjančių griežtų sankcijų ir sako, kad baudos bus didžiulės. Be to, nauji įstatymai leis žmonėms kur kas lengviau kreiptis į teismus dėl prarastos sveikatos.
Docentė Daiva Šileikienė priduria, kad be europinės pagalbos pokyčių nepaveš nei viena savivaldybė, nes oro matavimo prietaisų priežiūra ir infrastruktūros keitimas reikalauja milžiniškų resursų. Belieka tikėtis, kad savivaldybė ras politinės valios investuoti į gyventojų sveikatą dabar, o ne po milijoninių baudų.


