Kaip Vilniaus savivaldybės pranešime teigia Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorius Gintaras Petronis, Lietuvoje tokių tyrimų atlikta nebuvo, bet tai, kad vėlesnis pamokų laikas turi teigiamos įtakos moksleivių sveikatai ir savijautai, įrodo užsienio patirtis. „Londono akademija tapo pirmąja mokykla Didžiojoje Britanijoje, pradedančia mokslą 10 val. Jos mokiniai tapo budresni ir aktyvesni pamokose“, – sakė G.Petronis.
Kaip kitą pavyzdį direktorius nurodo Minesotos (JAV) regioninio miego sutrikimų centro direktoriaus daktaro Marko Mehouldo teiginius, kad mokyklos daro viską, jog jose patogu būtų tik suaugusiems. Pasak mediko, nėra nė vienos priežasties, kuri verstų pamokas pradėti 8 val. ryto ar dar anksčiau.
„Mokyklos sukurtos švietimui. Tai reiškia, kad viskas, kas susiję su mokykla, turi padėti vaikams geriau įsisavinti žinias, o ne atvirkščiai“, – įsitikinęs žinomas JAV medikas.
Dar griežtesnės nuomonės laikosi Pitsburgo (JAV) medikas Ronaldas Dalis. Jo nuomone, per anksti prasidedančių pamokų žala vaikų organizmui – akivaizdi. „Mes nežinome 1 ar 60 proc. suprastėja bendra moksleivio būklė. Tačiau faktas yra tai, kad miego trūkumas kenkia vaikų sveikatai“, – pabrėžia gydytojas.
Mineapolyje (JAV) pakeitus aukštųjų mokyklų pradžios laikus iš 7:15 į 8:40, besimokančiųjų rezultatai pagerėjo kelis kartus, sumažėjo vėlavimų, pravaikštų.
Statistinių duomenų, kiek avarijų padaro neišsimiegoję gimnazistai Lietuvoje, nėra, tačiau JAV, kur toks tyrimas buvo atliktas, gauti rezultatai šiurpina. Per metus iš 100 tūkst. eismo įvykių sukelia neišsimiegoję vairuotojai, net pusės kaltininkai būna vyresnių klasių moksleiviai.
