Užsidegė vidury nakties
Atvykus pirmosioms ugniagesių pajėgoms, stogas degė jau atvira liepsna. Gaisro židinys – 3 aukšte, palėpėje įrengtame bute. Paskui ugnis išplito į stogo konstrukcijas.
Gaisro metu išdegė butas 3 aukšte, apdegė ir nuardyta apie 200 kv. m stogo, vandeniu sulieti pirmame ir antrame aukšte esantys butai. Laimei, niekas nenukentėjo.
Sulietas ir muziejus
Gesinant gaisrą sulieti butai ir antrajame bei pirmajame namo aukštuose. Taip pat vandens teko ir Žaislų muziejui, kuris irgi įsikūręs šiame pastate.
„Stipriai nukentėjome. Geroji žinia yra ta, kad čia ta dalis, kur yra mūsų fondai, blogoji – kad tai mūsų fondai, technika, šviežiai išspausdinti leidiniai ir pan. Bet pati ekspozicija paliesta nedaug, bent tas yra geras dalykas, kad jos didžioji dalis liko tvarkinga, saugi. Paroda pas mus buvo kaip tik skolintų lėlių, bet toje pusėje lyg ir viskas gerai“, – kalbėjo muziejaus vadovė I.Jovaišaitė-Blaževičienė.
Stipriai nukentėjome. Geroji žinia yra ta, kad čia ta dalis, kur yra mūsų fondai, blogoji – kad tai mūsų fondai, technika, šviežiai išspausdinti leidiniai ir pan. Bet pati ekspozicija paliesta nedaug.
Kokią žalą muziejus patyrė, anot vadovės, kol kas sunku pasakyti – kalbamasi su draudikais, ekspertais: „Dabar dar nuostolius įvardyti sudėtinga, nes visur varva. Visos sienos, lubos... ir žaisluose vanduo. Žinoma, suremontuosime, bet pats pastatas pažeistas tikrai nemažai. Visos sienos varva. Visas namas sulietas. Mes juk pirmame aukšte, tai jei mes šlapi, tai virš mūsų aukštai turbūt dar labiau. Svarbiausia, mes džiaugiamės, kad jokių aukų nebuvo. Mes žinią gavome apie penktą valandą ryto, t. y. vidury nakties. Visko galėjo būti.“
„Karantinas labai parklupdė“
I.Jovaišaitė-Blaževičienė neslėpė – laukia sunkus laikas. Kol bus apskaičiuoti nuostoliai, gautos išmokos, užtruks, o Žaislų muziejui dėl karantino ir taip dabar ne patys geriausi laikai.
„Karantinas labai parklupdė. Antrojo karantino dotacijų dar nė vienų negavome. Dar vakar su vyru kalbėjome, kad va, ištiko mus karantinas. Bet šiandien supratome, kad karantinas nebuvo baisiausia problema. Baisiau, kai susideda keli dalykai į vieną vietą.
Nežinau, viskas bus gerai. Jeigu kalbėtume atvirai, sunkiausia, kad mes dabar iš viso neturime pinigų. Kadangi nuo gruodžio dar nesame sulaukę jokių subsidijų, tai jau esame ant tokios ribos, kai pradedame erzintis. Kai buvo pirmasis karantinas, tai viskas tvarkingai klostėsi. Kiekvieną mėnesį pateikdavome dokumentus. Tada atrodė, bent jau man, viskas viltingai, sunkus metas, bet ištemsime. Paskui, kai truputį padirbome, šiek tiek atsistatė. O antroji banga taip džiugiai neatrodo. Pajamų iš viso neturime iš niekur“, – kalbėjo Žaislų muziejaus direktorė.
Karantinas labai parklupdė. Antrojo karantino dotacijų dar nė vienų negavome.
Jos teigimu, galbūt valstybiniams muziejams yra lengviau, nes jie turi biudžetus, gauna tuos pinigus. O nedidelis privatus muziejus turi išgyventi pats. Anot I.Jovaišaitės-Blaževičienės, Užimtumo tarnyba dar nuo gruodžio nieko nesumokėjo. Tikimasi Ekonomikos ir inovacijų ministerijos paramos, bet ji žadama irgi tik nuo kovo.
„O dar gaisras. Fondus baisu ir judinti, žiūrėsime, kas ten iš jų beliks. Bet gyvi visi aplinkui, tai geriausia. Visa kita išdžius, susiremontuos, užsidažys. Toks tas gyvenimas yra, geriau – prasčiau“, – optimizmo stengiasi nepamesti Indrė.
Vien leidimas atsidaryti neišgelbės
Ji prisiminė, kad prieš pirmąjį karantiną Žaislų muziejus išgyveno tikrą aukso amžių, kaip juokiasi, kasdien buvo Kaziuko mugė. Net galvota ieškoti būdų, kaip reguliuoti srautus. Tiek žmonių kasdien ateidavo. Tačiau artimiausiu metu, net ir leidus muziejams veikti, tokio susidomėjimo nesitikima.
Anot I.Jovaišaitės-Blaževičienės, muziejų darbas, kaip ir visa kultūros sritis, labai priklauso nuo turizmo. Tiek vietinio, tiek ir iš užsienio. Be to, edukacinė veikla galima tik tuomet, jeigu į ekskursijas važiuoja grupės, visų pirma, moksleivių. Jeigu jų nebus, paprastą dieną vidury mokslo metų lankytojų muziejus sulauks vieną kitą, kas reikš, kad ir dirbti nei apsimokės, nei bus labai verta.
„Tai ir yra sudėtingiausia – gali tą karantiną ir panaikinti, bet situacijos tai nekeičia. Čia toks kompleksinis dalykas, kol viskas atsistatys. Kaip ir vasarą buvo. Jau gegužės mėnesį galėjo atsidaryti, bet mes neatsidarinėjome, nes pagal visus tuo metu galiojusius reikalavimus jeigu ateitų per savaitę dešimt žmonių, tai neapsimokėtų pradėti dirbti. Bet su tuo visi kovoja, bando išgyventi, mes ne išimtis“, – kalbėjo I.Jovaišaitė-Blaževičienė.
Šiuo metu numatyta, kad galerijos, muziejai, kitos ekspozicijos, bibliotekų skaityklos galės atsidaryti tuomet, kai per 14 dienų šimtui tūkstančių gyventojų bus nustatoma 150–200 COVID-19 atvejų, o nuo visų padaromų tyrimų teigiamų testų bus 4–10 proc.
Tačiau ir tuomet galios taip pat kiti reikalavimai dėl grupių dydžio, vienu metu ateinančių asmenų skaičiaus ir pan.
-
Žaislų žinovė Indrė: 30 metų senumo skalbimo mašinos dabartiniai vaikai nežino – laiko muzikos dėžute
-
Lenkijoje atidaromi muziejai, prekybos centrai
-
Švelninant karantiną atsidarė ne tik mažieji – didelės parduotuvės taip pat surado išradingų būdų pradėti dirbti
-
Vilniaus senamiestyje užsidegė namo stogas: gyventojus žadino atskubėję gelbėtojai
