16 metų santuokoje išgyvenusi moteris skyryboms ryžosi tik tada, kai po vyro įsiūčio protrūkio dėl sulaužyto šlaunies kaulo buvo paguldyta į ligoninę, vėliau perkelta į Vaiko ir motinos pensioną, jos du nepilnamečiai sūnūs pateko į vaikų globos namus, o sutuoktiniui buvo uždrausta artintis prie jos ir vyresniojo sūnaus.
„Esu ryžtingai nusiteikusi išsiskirti. Taip bus geriau, nei tikėtis, kad kas nors pasikeis, – „15min“ pasakojo Gražina. – Ir vaikams bus geriau. Žinoma, norėčiau, kad viskas susitvarkytų. Bet ne... netikiu. Man visi sako – atleisi dabar, kitą sykį užmuš...“
Su Gražina susipažinau sostinėje įsikūrusiame Vaiko ir motinos pensione. Išrašyta iš ligoninės moteris atvyko tiesiai čia. Gražina pensiono svečių kambario duris atvėrė įsirėmusi į ramentus. Moters veide savo ryškius pėdsakus paliko viena paskui kitą kritusios negandos: kiek paburkęs veidas išdavė, kad būta daug alkoholio, žandikaulio deformacija bylojo apie patirtą smurtą.
Žinoma, norėčiau, kad viskas susitvarkytų. Bet ne... netikiu. Man visi sako – atleisi dabar, kitą sykį užmuš...
Kad kada nors žurnalistei pasakos tokią savo gyvenimo istoriją, 39-erių Gražina prieš dešimtį metų nebūtų patikėjusi. Vaikystėje smurto neišgyvenusiai moteriai savo kailiu patirta žiauri prievarta ir jos pasekmės iki šiol atrodo neįtikėtinos. „Vaikai labai sukrėsti, negali patikėti, kad pateko į globos namus, – išgyvenimais dalijosi moteris. – Niekada nebūčiau pamaniusi, kad man ir mano vaikams taip gali nutikti. Dabar tik liūdnai pajuokauju, kad ši patirtis jiems bus gera profilaktika.“
Moteris taip pat nesitikėjo, kad 42-ejų Kęstas nevengs prieš ją pakelti rankos. Tačiau dabar, prisimindama draugystės pradžią, ji įžvelgė ir pirmus įspėjamuosius ženklus. „Sykį, kai dar tik draugavome, jis man trenkė ranka per veidą, – prisiminė Gražina. – Aš kažką pasakiau, o jam nepatiko. Tąsyk patyriau šoką ir labai supykau. Bet jis atsiprašė ir mes likome kartu. Gal tai ir buvo lėta šio pragaro pradžia, o gal atsitiktinumas.“
Netrukus pora susituokė, gimė pirmas sūnus. Nors vyras ėmė kilnoti stikliuką, šeimai sekėsi. Abu dirbo, pinigų nestokojo. Greitai gimė antras sūnus.
Daužė ir gailėjosi
Gyvenimas iš po kojų slysti pradėjo prieš šešerius metus, mirus Gražinos mamai. „Man kažkas pasidarė... Pradėjau gerti. Kęstas – taip pat, – atviravo moteris. – Prasidėjo šeimos krizė ir įvairios nesąmonės...“
Kęstas ėmė darytis agresyvus, Gražiną pradėjo bjauroti pirmosios mėlynės. „Bet tada mušimas dar nebuvo toks žiaurus, kaip pastaruosius trejus metus, – dėstė moteris. – Būdavo, išgėręs užmiega, paskui staiga atsikelia ir pradeda kabintis: „Kur mano cigaretės? Kur mano pinigai? Turėjau, o dabar jų neturiu.“
Priekaištus lydėdavo smūgiai. „Tačiau tada sudavęs jis atsiprašinėdavo, prisiekinėdavo, kad daugiau taip nebesielgs, – pasakojo moteris. – Praeidavo kiek laiko, jis ir vėl lygiai taip pat pasielgdavo. Aš jam sakydavau: „Pažiūrėk man į veidą. Ar gražu, kai mane tokią sumuštą matai?“ O jis: „Ne, ne. Tu žinai, kas mano sieloj dedasi... Daugiau nė piršteliu tavęs neliesiu...“
Padėti bandė brolienė. Ji nuvežė Gražiną į priklausomybės centrą. „Baigusi gydytis alkoholio nevartojau apie pusmetį, – pasakojo Gražina. – Tačiau išėjus iš tokios aplinkos reikia patekti į aplinką, kur niekas negertų. Nes jei vienas geria, o kitas buvo priklausomas ir nori sustoti, tai... labai sunku.“
Mama, aš jį užmušiu.
Netrukus Gražina vėl ėmė gerti, o vyras, pasišvaistęs kumščiais, jau nebeatsiprašinėdavo. „Seniau smogęs į veidą Kęstas iš karto suvokdavo, ką padaręs, o vėliau primušęs mane apsiramindavo ir tiesiog nueidavo miegoti. Kas man nutiko – aš gyva, negyva – jam neberūpėjo“, – kalbėjo moteris.
Sutuoktiniai prarado darbus, šeima laikėsi tik iš nelegalių vyro pajamų, vasarą sode užaugintų ir parduotų obuolių, „Maisto banko“ paramos ir Gražinos dviejų brolių pagalbos.
Sūnus: „Aš jį užmušiu“
Sutuoktinio daužomą Gražiną pradėjo užstoti paaugęs vyresnysis sūnus, kuriam šiuo metu 15 metų. „Kol buvo mažesnis, neturėjo tiek jėgų. O prieš kurį laiką tėvui pasakė: „Viskas, užstosiu mamą ir neleisiu tau jai trenkti, – kalbėjo Gražina. – Sūnus pradėjo lupti vyrą ir kartoti, kad jei pats su juo nesusidoros, paprašys draugų padėti.“
Kęstas ėmė vengti Gražiną užsipulti prie sūnaus. Ranką keldavo tik kai moteris likdavo viena. Gražina vis dažniau pagalvodavo apie skyrybas – tai padaryti ypač ragino vyresnėlis.
„Sūnus klausdavo: „Tu jam atleisi?“ Bet kažkur viduje man buvo labai gaila to gyvenimo, kurį turėjome... Tiek metų pragyventa kartu, bendri vaikai... Viskas lyg ir buvo neblogai, – išgyvenimais dalijosi Gražina. – Laikė viltis. Juk žmonės visada tikisi: gal tai paskutinis kartas? Buvo gaila ir vaikų – nenorėjau, kad jie blaškytųsi tarp motinos ir tėvo.“
Tik kai vyro sumušta pateko į ligoninę, o vyresniam sūnui buvo sulaužyta nosis, Gražina suprato, kad skyrybos vaikus ne nuliūdins, bet galbūt net išgelbės. „Kai tėvas sulaužė jam nosį, sūnus pareiškė, kad jam atkeršys. „Mama, – sakė, – aš jį užmušiu.“ Bet kas tada? Šeimos nebebus, sūnus sėdės kalėjime, vyras bus nebegyvas. Ką aš darysiu? Kas iš to?“
Tik jaunėliui, kuriam dabar dešimt metų, vis dar gaila tėvo. „Mažasis visada mane užstodavo, bet pasipriešinti tėvui negalėjo, – pasakojo moteris. – Kai vyras mane mušdavo, jis pribėgdavo prie jo ir šaukdavo: „Tėti, tėti, tėti, nusiramink.“ Aš vaikui kartais pasakydavau, kad tėtis yra blogas, bet jis man atsakydavo: „Ne, mama, rytoj jis bus geresnis.“
Kažkur viduje man buvo labai gaila to gyvenimo, kurį turėjome...
Kęstas nė karto neaplankė ligoninėje gulinčios sumuštos sutuoktinės. „Net kai gulėjau ligoninėje, jis nebuvo atvažiavęs, – neslėpdama nusivylimo kalbėjo Gražina. – O galėjo. Autobuso bilietas juk kainuoja du litus. Vien iš žmogiškumo galėjo pasidomėti, kaip aš laikausi... Juk gal likau be kojos? Gal numiriau? Bet ne...“
Pasiryžusi keistis
Ištrūkusi iš pragarą primenančių namų ir gavusi galimybę ramiai apmąstyti savo gyvenimą, Gražina gailisi, kad jai anksčiau trūko ryžto priimti neišvengiamus sprendimus.
Moteris svajoja pasveikti ir būtinai išsiskirti. Savo vyrui ji nelinki blogo, tiesiog nenori jo daugiau matyti. „Kęstas vis kartodavo: „Tu – mano nuosavybė.“ Bet kokia aš jo nuosavybė? Aš juk galiu apsisukti ir išeiti. Aš laisvas žmogus. Aš niekieno nuosavybė. Turiu savo mintis, savo sielą, savo įpročius. Kodėl aš visada turiu taikstytis?“ – garsiai svarstė Gražina. Dabar jos didžiausia stiprybė ir ramstis – ją lankantys ir su ja netrukus vėl gyvensiantys vaikai.
Nemokama pagalba
ALYTAUS apskritis
Alytaus miesto moterų krizių centras
Tel., faks. (8 315) 71 170
Mob. 8 611 54342
ammkc@aktv.lt
KAUNO apskritis
Asociacija Kauno moterų draugija
Tel., faks. (8 37) 26 27 73
Mob. 8 603 89833
Kmd.asoc@gmail.com
VšĮ Moters pagalba moteriai
Kauno r.
Mob. tel. 8 618 40044
info@moters-pagalba.lt
Kauno apskrities moterų krizių centras
Mob. Tel. 8 679 31930
Faks. (8 37) 34 00 27
kaunoaspc@kamkc.lt
KLAIPĖDOS apskritis
Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras
Tel., faks. (8 46) 35 00 99
Mob. 8 618 01464
kmn@moteriai.lt
Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras
Tel. faks.(8 445) 78 024,
Mob. 8 605 82331
kmimc@kretvb.lt
MARIJAMPOLĖS apskritis
Marijampolės apskrities moters veiklos centras
Tel. (8 343) 59 525
Mob. 8 633 55007
mvc.mot@gmail.com
Marijampolės apskr. Moterų namai-Krizių centras
Mob. 8 617 23 130
moteru.namai@gmail.com
PANEVĖŽIO apskritis
Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius Šeimos namai
Mob. 8 685 65540
paramosnamai@gmail.com
ŠIAULIŲ apskritis
Šiaulių moterų veiklos inovacijų centras
Tel., faks. (8 41) 52 02 39
Mob. 8 652 24232.
mvic@splius.lt
TAURAGĖS apskritis
Asociacija Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras
Tel. (8 446) 61 565
taurage@moterscentras.w3.lt
TELŠIŲ apskritis
Telšių krizių centras
Tel., faks. (8 444) 74 282
Mob. 8 682 29459
kriziucentras@gmail.com
UTENOS apskritis
Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras
Mob. 8 615 45 464
anyksciumoterys@gmail.com
Asociacija Visagino šeimos krizių centras
Mob. 8 601 21 383
viltisvskc@gmail.com
VILNIAUS apskritis
Vilniaus moterų namai Krizių centras
Tel., faks. (8 5) 261 6380
Mob. 8 615 54810
vmotnam@delfi.lt
Asociacija Moterų informacijos centras
Tel. (8 5) 262 9003
mic@lygus.lt
Šeimos centras Ergo Sum
Tel. (8 5) 21 20 212,
Mob. 8 699 69205
info.ergosum@gmail.com
Všį Moters pagalba moteriai
Mob. 8 618 40044
info@moters-pagalba.lt
Asociacija Kauno apskrities vyrų krizių centras
Pagalba visos šalies vyrams, kai smurto auka vyras
Mob. 8 636 81621
dovile@vyrukrc.lt
Šis straipsnis buvo spausdintas savaitraštyje „15min“, visą savaitraštį rasite čia: https://www.15min.lt/laikrastis
