„Jeigu žmogus neturi policijos siuntimo, jam reikia laukti 2, 3, 4 mėnesius gydymo. Žmogus neturi kitos išeities, kaip vartodamas narkotikus laukti, kada ateis jo eilė“, – trečiadienį per Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos posėdį sakė E.Subata.
Anot jo, tokiu atveju pacientai gauna tik informaciją, kaip apsisaugoti nuo infekcinių ligų ir panašiai. Be eilės gydyti pradedamos tik nėščiosios ir ŽIV užsikrėtusieji.
„O tokių asmenų motyvacija gydytis nestabili, jie vieną dieną nori gydytis, kitą – nebenori. Esmė – jeigu atsiranda noras, reikia priimti, kiek galima greičiau, ir teikti pagalbą“, – tvirtino E.Subata.
Tuo metu, jeigu priklausomybę kvaišalams turintis asmuo į centrą kreipiasi su policijos siuntimu, gydyti jis pradedamas nedelsiant. E.Subatos teigimu, tokią galimybę atvėrė pasirašyta trišalė sutartis su Vilniaus policija ir Narkotikų kontrolės departamentu.
„Pagal pasirašytą sutartį vakar (antradienį – BNS) priėmėme pirmuosius pacientus, kurie paėmė siuntimus iš policijos ir tą pačią dieną buvo priimti. Mes tą galėjome padaryti, nes pasirašyta trišalė sutartis, ir Narkotikų kontrolės departamentas galėjo skirti papildomą finansavimą“, – aiškino Vilniaus priklausomybės ligų centro vadovas.
Jo teigimu, visus narkomanus pradėti gydyti nedelsiant trūksta lėšų.
„Neužtenka finansavimo padaryti gydymą prieinamą, sumažinti eilių. Mūsų centro pajėgumai būtų leidę priimti dar iki šimto žmonių, aš kalbu apie ambulatorinį gydymą. (Vilniaus – BNS) savivaldybė kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl papildomo finansavimo programai, prašydama 100 tūkst. litų, tačiau atsakymas gautas neigiamas“, – pasakojo E.Subata.
Jo duomenimis, šiemet centro finansavimas sumažintas maždaug 10–15 proc., o priklausomybės ligų programa apkarpyta 20 procentų.
„Prašymas būtų spręsti klausimą, kad nebūtų toliau mažinamos lėšos ir toliau būtų gerinamas gydymo prieinamumas“, – trečiadienį parlamentarų prašė centro direktorius.
Šiaulių priklausomybės ligų centro atstovas pranešė, kad jų finansavimas yra nukritęs į 2002 metų lygį. Esą sunku prisivilioti tokioje įstaigoje dirbti medikus, nes čia ir darbas sunkesnis, ir atlyginimas mažesnis.
Šiuo metu Lietuvoje veikia penki priklausomybės ligų centrai. Vieną jų – Vilniaus – yra įsteigusi sostinės savivaldybė, kiti keturi iki liepos 1–osios priklausė apskričių viršininkų administracijoms. Šias panaikinus, priklausomybės ligų centrai perduoti Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių savivaldybėms.
Jų atstovai trečiadienį prisipažino nežinantys, kaip bus finansuojami po liepos 1–osios, ar savivaldybėms užteks lėšų.
Anot Seimo Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkės Vincės Vaidevutės Margevičienės, kyla klausimų ir dėl to, kas turi rūpintis ligoniais, gyvenančiais Priklausomybės ligų centro neturinčioje savivaldybėje.
„Pavyzdžiui, Kauno apskrities priklausomybės ligų centras aptarnavo visą Kauno zoną – Alytus, Marijampolės kraštas ir kitus. Dabar visos savivaldybės turi sudarinėti sutartis, stringa atsiskaitymas“, – teigė ji.
Be to, iki šiol neaišku, kiek yra asmenų, turinčių priklausomybę narkotikams.
V.V.Margevičienės teigimu, siūloma visus penkis priklausomybės ligų centrus „atiduoti“ Narkotikų kontrolės departamentui arba juos padaryti infekcinių ligoninių padaliniais.
