„Vertinimo tikslas nėra vien kelti atlyginimą – iš tikrųjų tai yra įvertinti pareigūną. Aš labai norėčiau rasti sprendimus, kad paskatintume ugniagesį tapti vyresniuoju ar vyriausiuoju, kelti kvalifikaciją. Man, kaip įstaigos vadovui, toks atlyginimų kėlimas labiau patiktų“, – BNS sakė S.Greičius.
Jis teigė, kad ugniagesys, įgijęs tam tikrą kvalifikaciją, gali užimti aukštesnes pareigas. Tokiu atveju kyla atlyginimas, o pats darbuotojas gali atlikti daugiau funkcijų.
„Departamentas, kiek turėjo lėšų, šiemet vykdė tiek kasmetinius vertinimus, tiek neeilinius vertinimus. Labai gerai įvertinti buvo daugiau nei 90 proc. ugniagesių, dėl to jiems atlyginimai pakilo. Turbūt ne kiekvienoje srityje atlyginimai nuo 2016 metų pakilo 30 procentų“, – pridūrė naujasis PAGD vadas.
PAGD direktoriumi spalio pradžioje tapęs 52-ejų S.Greičius turi inžinieriaus ir teisininko išsilavinimą, pastaruoju metu ėjo Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo akademijos dekano pareigas.
Departamentas nuolatinio vadovo neturėjo nuo šių metų vasario, kai iš pareigų pasitraukė Kęstutis Lukošius.
– Ugniagesiai gelbėtojai jau kelerius metus išlaiko aukščiausią visuomenės pasitikėjimą tarp visų šalies institucijų, tačiau gauna nedidelį atlyginimą, lyginant su kitais statutiniais pareigūnais, yra problemų dėl aprūpinimo. Kaip sprendžiate tokią susiklosčiusią situaciją?
– Ši situacija išsisprendė iki man ateinant. Visos statutinės organizacijos dabar yra sudėtos į vieną Vidaus tarnybos statutą, priede yra numatytos jų atlyginimų kategorijos. Pasidomėjus statistika, metus baigsime su 30 proc. padidėjusiu, palyginti su 2016 metais, atlyginimu. Savaime aišku, kad norėtųsi didesnio atlyginimo, žmonės dirba rizikingą darbą, didesnis užmokestis mums leidžia pritraukti atsakingesnius žmones.
Šiuo metu reikia pasidžiaugti, kad pirmą kartą per daug metų į Ugniagesių mokyklą turime konkursą – turime daugiau norinčių, nei yra priimama.
Aš labai norėčiau rasti sprendimus, kad paskatintume ugniagesį tapti vyresniuoju ar vyriausiuoju, kelti kvalifikaciją.
– Kaip ugniagesių atlyginimai gali kilti artimiausiais metais? Iš kur rengiatės gauti pinigų algoms didinti?
– Su lūkesčiu žiūrime į kitų metų biudžeto formavimą, nes PAGD nėra savaime pinigus generuojanti institucija. Esame priklausomi nuo skiriamo biudžeto, tikimės, Vidaus reikalų ministerijos ir Vyriausybės nuostatų, kad tie atlyginimai ne mažėtų, o didėtų. Šiuo metu, kol dar neturime konkrečių paskirtų sumų, nenorime dalyti tuščių pažadų.
Atlyginimų didėjimo tendencija iki šiol buvo. Dėsime visas pastangas kelti atlyginimus, kiek tai priklauso nuo mūsų galimybių.
Atlyginimas priklauso nuo dirbamų viršvalandžių, bet tai šiek tiek susiję su tuo, kad turime nepilnai sukomplektuotus etatus. Su teritorinių tarnybų viršininkais buvo labai ilgas pasitarimas ir aptarėme veiksmus, kaip labiau sukomplektuoti komandas.
Šiuo metu pateikta ir svarstoma statuto pataisa, kurioje numatoma didinti minimalų žemiausios grandies ugniagesio algos koeficientą. Jei neklystu, jis kiltų nuo 3,6 iki 4,4, tai būtų pakankamai didelis padidinimas.
Departamentas, kiek turėjo lėšų, šiemet vykdė tiek kasmetinius vertinimus, tiek neeilinius vertinimus. Labai gerai įvertinti buvo daugiau nei 90 proc. ugniagesių, dėl to jiems atlyginimai pakilo. Turbūt ne kiekvienoje srityje atlyginimai nuo 2016 metų pakilo 30 procentų.
– Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga neseniai kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją prašydama skirti daugiau lėšų pareigūnų vertinimams, atlyginimams kelti, o reikalavimų neišgirdus žada protesto akcijas. Kokių veiksmų planuojate dėl to imtis?
– Palaikyti profesinių sąjungų reikalavimą skirti daugiau lėšų.
Bandome tai argumentuoti, nes tai yra atsakinga profesija – niekada negali numatyti, kokios apimties, kokių gaisrų kils ir, aišku, kad pajėgos turi būti sukomplektuotos ir parengtos. Taip pat vyksta diskusijos su profesinėmis sąjungomis, ir čia tik diskusijų pradžia.
Mano siūlymas yra šiek tiek kitoks, nes kada įsivaizduojame, kad per neeilinį vertinimą visą laiką turi būti keliamas atlyginimas, tai nėra geriausias sprendimas.
Neeilinio vertinimo tikslas nėra vien kelti atlyginimą – iš tikrųjų tai yra įvertinti pareigūną. Aš labai norėčiau rasti sprendimus, kad paskatintume ugniagesį tapti vyresniuoju ar vyriausiuoju, kelti kvalifikaciją. Man, kaip įstaigos vadovui, toks atlyginimų kėlimas labiau patiktų.
Tad bandysime sukurti tokią sistemą, kad skatintume žmones ne tik laukti atlyginimų pakėlimų, bet ugdyti savo kompetenciją ir tą atlyginimą keltis kartu su pareigybe.
Atlyginimas priklauso nuo dirbamų viršvalandžių, bet tai šiek tiek susiję su tuo, kad turime nepilnai sukomplektuotus etatus.
– Ar numatomos kokios nors struktūrinės pertvarkos tarnyboje, vadovybėje?
– Visiškai neseniai įvykdyta reforma centralizuojant kai kurias funkcijas. Išlindo kai kurių nedidelių nesklandumų, kurie neturi įtakos įstaigos funkcionavimui. Bet galbūt bus patobulinimų, funkcijų paskirstymų.
Kas susiję su administracinėmis funkcijomis, vadovas esu labai neseniai, bet kiek esu susipažinęs su struktūra, mes turime administravimo etatų, kurie jau kuris laikas neužimti. Labai diskutuojame, ar jie reikalingi, ar jie iškreipia padėtį ir galbūt rodo, kad administravimo aparatas yra didesnis.
Tam tikri pokyčiai, dabar negalėčiau pasakyti kokie, bet jie bus. Pirmiausia jie bus susiję su neužimtais etatais, toliau bus persvarstoma, kiek yra tarp kitų padalinių funkcijų dubliavimo. Pokyčiai nebus daromi toje grandyje, kuri reaguoja į įvykius.
– Statutiniams pareigūnams daug padeda nestatutiniai ugniagesiai. Jie yra dar prasčiau aprūpinti technika, apranga nei PAGD pavaldūs pareigūnai. Kaip departamentas ketina taisyti šią situaciją? Ar negalvojama šiuos ugniagesius perimti iš savivaldybių?
– Čia klausimas yra pakankamai sudėtingas, nes jis nepriklauso nuo departamento sprendimų. Be abejo, ta situacija yra susiklosčiusi istoriškai ir šiuo metu ne departamente yra sudaryta darbo grupė, kuri tą klausimą bando analizuoti. Įtraukimas tiek savanorių, tiek nestatutinių – bet kokių pajėgų, kurios gali atsirasti gaisro židinyje ir pradėti gesinti, – visais atvejais yra sveikintinas.
Problema yra ta, kad nėra patikrinta nestatutinių asmenų sveikatos būklė, jų fizinis parengimas. Ir kai kyla klausimas dėl tam tikros specialiosios įrangos panaudojimo, iškyla sveikatos kriterijų problema, todėl jie negali visiškai atlikti gesinimo funkcijų.
Antra pusė yra technikos aprūpinimas, kai kurios savivaldybės į tai žiūri labai atsakingai, perkama nauja technika, o kai kur ji vos važiuojanti. Vėlgi, kai technika perkama ne centralizuotai, ateityje gali iškilti suderinamumo klausimas.
– Ar atlyginimai kils nestatutiniams pareigūnams? Jeigu kils, tai kiek?
– Departamentas dalyvauja tik paskaičiuojant pagal metodiką skiriamas lėšas, o mes Lietuvoje greičiausiai turime 52 juridinius asmenis, kurie yra atsakingi už gaisrų gesinimą. Vienas iš šių asmenų yra PAGD ir turime dar 51 savivaldybių priešgaisrinę tarnybą. Kaip tos lėšos yra paskirstomos, kiek yra išlaikoma administracijos, kiek yra perskirstoma ugniagesiams, mes šioje vietoje neturime jokių galimybių kontroliuoti. Dėl to klausimo apie tų ugniagesių atlyginimus mes nelabai galime pakomentuoti.
– Jūsų pirmtakas pareigų neteko po kritikos dėl pratęstos autokopėčių nuomos. Kokia dabar yra situacija su tomis autokopėčiomis: ar sutartis liko, ar nutraukta, ar ugniagesiai turi autokopėčias?
– Autokopėčių yra, prieš mane buvęs direktorius pratęsė nuomą, jis prieš išeidamas sutartį nutraukė, padaręs išvadą, kad tai gal nebuvo geriausias sprendimas. Šiuo metu klausimas yra toks, kad yra perskirstytos transporto priemonės ir didieji miestai kopėčias turi šiek tiek trumpesnes. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad kopėčios yra tik vienas iš elementų.
Jeigu Vilniaus gyvenamuosiuose rajonuose autokopėčios galėtų vykdyti savo funkciją ir nukelti žmones, tai, pavyzdžiui, Konstitucijos prospekte esančiuose aukštuose pastatuose nė vienos iš tų kopėčių nebūtų išsprendusios klausimo. Dėl to jau ir iki man ateinant svarstomi kiti, pavyzdžiui, pastato inžinerinės gaisrinės saugos užtikrinimo būdai. Tai yra, kad nebūtų uždūminamos laiptinės, kad būtų galimybė žmonėms nusileisti iki žemesnio aukšto, kur jau galima pasiekti kopėčiomis. Nėra techninio sprendimo, užtikrinančio pastatų saugumą, todėl didelis dėmesys yra skiriamas statinių priežiūrai. Kopėčių pasikeitimas labai ženklios įtakos saugumui nėra padaręs.
Vien direktoriaus noro, profesinių sąjungų piktinimosi ar pritarimo neužtenka.
– Kada visi pareigūnai bus aprūpinti būtina darbo apranga?
– Jie bus aprūpinti taip greitai, kaip įmanoma. Deja, kokie bebūtų geri norai, visos pirkimo procedūros turi vykti viešųjų pirkimų tvarka. Vien direktoriaus noro, profesinių sąjungų piktinimosi ar pritarimo neužtenka.
Mano atėjimas sutapo su Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) išvada, kas iš esmės stato į labai keblią situaciją. Vienareikšmiškai nesutikti su išvada negalime, nes tai tikrai nėra ta institucija, kuri norėtų mums blogo. Ten, kur vyksta teisiniai ginčai, nėra kito varianto, kaip tik laukti teismo sprendimų. VPT įpareigojimai bus vykdomi. Manau, mes jų nebandysime ginčyti.
Gerokai keblesnė situacija yra su dalimi, kuri rekomenduojama. Rekomendavimas nėra įpareigojimas, bet mes nusiteikę juos vykdyti ir ieškome variantų, kaip tą rekomendaciją įvykdyti. Mes privalome įsitikinti, kad apranga yra saugi, kad ugniagesys su ja bus saugus.
– Pasaulis išgyvena klimato kaitą, ekspertai tvirtina, kad oro sąlygų pokyčiai gali lemti miškų gaisrų padažnėjimą. Ar tai šiuo metu pastebima Lietuvoje? Kaip PAGD ruošiasi šiems iššūkiams?
– Gaisrų skaičius antrus metus yra šiek tiek didėjantis. Turbūt reikėtų pasidžiaugti, kad miškininkai yra įsidiegę gaisrų stebėjimo prevencinę sistemą ir ji pakankamai neblogai veikia. Gaisro židiniai pastebimi pačioje pradžioje.
Miškininkai įsigijo lengvesnės gaisrų gesinimo technikos, ji galbūt neatitinka technikos parametrų, kurią naudoja ugniagesiai. Tai yra lengvesnė technika, ja apžiūrint miškus galima greičiau sureaguoti į pirminį gaisro židinį, šiuo atveju derinami veiksmai su miškininkais.
Kitas dalykas yra prevencinis žmonių švietimas. Dauguma gaisrų atvirose vietose kyla dėl neatsakingo elgesio. Miškininkų technikos įsiplieskus dideliam gaisrui neužtektų, tokiu atveju ugniagesių reagavimas būtų kuo įmanoma greitesnis.
– Kaip vertinate pasirengimą Astravo atominės jėgainės atidarymui? Ar per vadinamąsias Astravo pratybas matėte PAGD, kitų institucijų klaidų?
– Reikia pasidžiaugti, kad nebuvo pastebėta kritinių klaidų, dėl kurių sutriktų gyventojų informavimas. Atskiri nesklandumai yra išaiškėję, jie analizuojami, aiškinamasi, dėl kokių priežasčių tai įvyko. Negalima sakyti, kad neveikia sistema, tai yra ir paties gyventojo požiūris, ar jis yra tinkamai įsidiegęs kažkurias programines įrangas, kad gautų pranešimą. Taip pat dabar sprendžiami klausimai su ryšių tiekėjais.
Pratybos parodė, kad iš esmės gyventojų saugumas būtų užtikrintas. Tačiau gyventojai suprasdami, jog tai pratybos, reagavo aplaidžiai. Tokios pratybos yra reikalingos, labai gerai, kad jos surengtos. Jų tikslas ir yra rasti klaidas bei jas ištaisyti.
– Praėjusią savaitę Alytuje kilo didelis gaisras padangų perdirbimo gamykloje, jį aplinkos ministras pavadino viena didžiausių pastarojo meto ekologinių nelaimių. Ko išmokote po šio gaisro?
– Turbūt yra labai aktualus klausimas, kurio kol kas dar niekas nekelia – kokia buvo vykdoma prevencija ir gaisro kilimo priežastys.
Jeigu kalbėtume apie paties gaisro gesinimą, tai galima pasakyti, kad jis buvo labai gerai organizuotas. Gaisro gesinimas vyko labai sklandžiai. Norėčiau padėkoti visiems ugniagesiams už jų begalinį rūpestį, kad nenukentėtų žmonės. Gesinimas vyko labai sunkiomis sąlygomis: perkaitęs betonas, didelis pastatas, sudėtingas patalpų išplanavimas.
Tai yra pavojinga, galime pasidžiauti, kad neturime nukentėjusiųjų. Pamokos šiuo metu yra tiek ugniagesiams, tiek aplinkosaugininkams, tiek savivaldybėms.
– Kokie trūkumai išryškėjo?
– Kada jau bus visiškai viskas užbaigta, tada atliksime analizę. Šiuo metu manau, kad ugniagesiai dirbo tikrai labai gerai ir pajėgos sureagavo labai greitai, tinkamai įvertinta situacija.
Įvertinant, kad degė padangos, jog ant jų užkritę betono luitai, vargu ar bet kurioje pasaulio šalyje būtų kažkas įvykę ženkliai greičiau ar geriau. Jokių priekaištų, sisteminių klaidų mes nematome.
Technika veikė be jokių pertraukų, visada šalia stovėjo rezervinė technika, kurios daugumos neteko panaudoti. Paskelbus ekstremaliąją situaciją, kai kuriais klausimais pasirūpino savivaldybė, tai jie nuėmė rūpestį ne nuo ugniagesių, o nuo logistinės grupės. Tie, kurie dirbo, viską darė teisingai ir jiems ganėtinai gerai sekėsi.
Kas dėl ugniagesių darbo, mes esame pasirengę reaguoti be didesnės pagalbos. Šiuo atveju technika, kurios neturi ugniagesiai griauti pastatų sienoms ar nukelti konstrukcijoms, yra ne mūsų priimami sprendimai. Ar tai galima buvo išspręsti greičiau, aš nenorėčiau vertinti.
