Šeštadienį Vokietijos leidinyje „Die Welt“ publikuotame interviu G.Nausėda buvo klausiamas apie hibridinio Rusijos ir Baltarusijos karo formas bei karinės agresijos grėsmes pasienyje su Kaliningradu ir „siplnąja vieta“ įvardijamame Suvalkų koridoriuje.
-
Nausėda apie operacijas prieš baltarusius: reikia bijoti informacijos, kurios nežinome
-
Nausėda: jeigu pripažinsime Krymą Rusijai, tai bus uždelsto veikimo bomba
-
Gitanas ir Diana Nausėdos dalyvavo popiežiaus laidotuvėse: pirmosios ponios įvaizdyje – svarbi detalė
-
Gitanas Nausėda: Lietuva nėra NATO silpnasis taškas
G.Nausėda tikino, kad Lietuvos ir Lenkijos veiksmai yra skirti būtent šių silpnųjų grandžių stiprinimui.
„Jei leisite, paprieštarausiu: mes nesame „silpnoji vieta“, mes esame stiprūs. Suvalkų koridorius yra faktas, bet dedame didžiules pastangas, kad apsaugotume šią teritoriją, ypač bendradarbiaudami su mūsų pietine kaimyne Lenkija.
Vyksta bendros pratybos, beje, taip pat ir Rūdninkuose. Ten įsikurs ir treniruosis didžioji Vokietijos brigados dalis (apie aštuoniasdešimt procentų), likusi dalis bus dislokuota Rukloje, toliau į šiaurę“, – kalbėjo G.Nausėda.
Jis taip pat pakartojo jau anksčiau buvusiam Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui duotą pažadą.
„Pasakysiu tai, ką jau esu sakęs kancleriui O. Scholzui: noriu, kad Vokietijos kariai pas mus jaustųsi geriau nei savo gimtojoje šalyje. Todėl taip sunkiai dirbame, kad šis projektas būtų sėkmingas. Galime sudaryti geriausias sąlygas Vokietijos brigadai“, – tikino prezidentas.
Pasakysiu tai, ką jau esu sakęs kancleriui O.Scholzui: noriu, kad Vokietijos kariai pas mus jaustųsi geriau nei savo gimtojoje šalyje.
G.Nausėda išgirdo ir klausimų apie Lietuvos, Latvijos bei Lenkijos kelerius metus patiriamą migrantų antplūdį iš Baltarusijos, kurį šalys vadina instrumentalizuotą hibridinę ataką.
Jis pripažino, jog migracija tiek Lietuvai, tiek ir Vokietijai kelia rizikas dėl galimo visuomenės destabilizavimo ir radikalių politinių jėgų stiprėjimo.
„Turime išspręsti migracijos problemą. Priešingu atveju mūsų visuomenės bus destabilizuotos, o ekstremistinės partijos sulauks didesnio palaikymo. To norėčiau išvengti.
Paminėjote, kad mano šalis taip pat susiduria su neteisėtos migracijos reiškiniu, nors ir kitokia forma. Tai „instrumentinė migracija“ iš Baltarusijos. Šiuo metu vėl patiriame neteisėtos migracijos augimą. Taip, mes taikome apgręžimo ir kitas priemones, siekdami stabilizuoti padėtį, kuri yra panaši Latvijoje ir Lenkijoje. Svarbu rasti priemones ir imtis veiksmų, kad būtų galima reaguoti į šią specifinę neteisėtos migracijos formą“, – sakė G.Nausėda.
Turime išspręsti migracijos problemą. Priešingu atveju mūsų visuomenės bus destabilizuotos, o ekstremistinės partijos sulauks didesnio palaikymo. To norėčiau išvengti.
G.Nausėdai priminta, jog jis, nors ir nėra buvęs partijos nariu šaliai atkūrus nepriklausomybę, laikomas konservatyvių pažiūrų politiku.
„Ar todėl jums artimesnis Friedrichas Merzas nei socialdemokratas Olafas Scholzas?“, – apie G.Nausėdos požiūrį naująjį Vokietijos kanclerį teiravosi „Die Welt“ žurnalistas Philippas Fritzas.
„Viskas labai paprasta – jeigu būsimojo kanclerio F. Merzo ir Vokietijos vyriausybės prioritetas bus saugumo politika, o Vokietijos vyriausybė dės visas pastangas, kad sustiprintų gynybos pramonę Vokietijoje ir Europoje, tada mes sutarsime.
Visiškai pritariu tam, ką Friedrichas Merzas jau ne kartą yra viešai pareiškęs: mes, europiečiai, turime rimtai žiūrėti į savo saugumą, ypač matant, kas vyksta JAV. Iš to kyla išvada – šiuo požiūriu sutinku su F.Merzu, – kad turime patys rūpintis savo saugumu“, – interviu leidiniui kalbėjo G.Nausėda.
Jis taip pat sako besidžiaugiantis Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimu bei laukia F.Merzo atvykstant į Vilnių.
„Žinau, kad jis ketina atvykti į Vilnių per Vokietijos brigados inauguraciją. Šia proga būtų gerai aptarti ne tik saugumo, bet ir ekonomikos politikos klausimus. Žinoma, turime pasikalbėti ir apie padėtį Ukrainoje“, – kalbėjo G.Nausėda.
Jis pozityviai įvertino ir Berlyno planus drastiškai stiprinti investicijas į gynybą, atsisakant anksčiau taikyto „skolos stabdžio“, primindamas ir Lietuvos Valstybės gynimo tarybos patvirtintus planus, jog Lietuva 2026–2030 metų laikotarpiu gynybai skirs nuo 5 iki 6 procentų bendrojo vidaus produkto.
„Žinoma, tai susiję ir su Vokietijos brigados dislokavimu, nes mums tai taip pat reiškia išlaidas, be to, stipriname savo ginkluotąsias pajėgas. Dar kartą pakartosiu: jie žino, ką daryti, o mes labai vertiname mūsų partnerių, ypač Vokietijos, pastangas. Gerai, kad būsimoji Vokietijos vyriausybė skirs daugiau lėšų kariuomenei stiprinti. Tai gerai Vokietijai, Lietuvai ir visai Europai“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.
Jis akcentavo, jog šiuo metu Vokietija yra tiesioginių investicijų Lietuvoje lyderė: čia jau veikia viena pasaulyje pirmaujančių padangų ir automobilių komponentų gamintojų „Continental“, finansų paslaugų grupė „Allianz“, banko „Commerzbank“ padalinys, o savo gamyklą Lietuvoje stato ir Vokietijos gynybos pramonės milžinė „Rheinmetall“.
„Susitarimas su „Rheinmetall“ yra tikras pasiekimas. Tikiuosi, kad šaudmenų gamyba bus pradėta, kaip numatyta, iki 2026 metų. Mes puikiai bendradarbiaujame su „Rheinmetall“, o mūsų valdžios institucijos šiuo metu įrodo, kad dirba greitai ir kruopščiai. Taigi verta investuoti Lietuvoje. Mes džiaugtumėmės, jei Vokietijos gynybos pramonė daugiau investuotų mūsų šalyje“, – kalbėjo G.Nausėda.
Prezidentas prisiminė ir savo mokslus bei darbą Vokietijoje iškart po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, kuomet studijavo ir stažavosi Bonos, Manheimo universitetuose bei dirbo Bundestage.
„Tai buvo fantastiškas laikas, per kurį susipažinau su daug Vokietijos politikų ir įgijau įdomios patirties. Tuomet iš tiesų pažinau Vokietijos tautą. Dėl šios priežasties dabar dar labiau džiaugiuosi bendradarbiavimu su būsimu kancleriu Friedrichu Merzu. Esu tvirtai įsitikinęs, kad toliau stiprinsime mūsų politinius, ekonominius ir karinius santykius“, – tvirtino G.Nausėda.
G.Nausėdos interviu Vokietijos leidiniui šeštadienį pasidalino ir Prezidentūra.
