„Verslas domisi kuo pigesnėmis pakuotėmis, o apie tai, kokį ta pakuotė turi poveikį aplinkai, nedažna įmonė susimąsto. Tai yra didžiulė problema, nes vartotojas nežino, kas yra perdirbama, kas ne. O atliekų tvarkytojai susiduria su labai didelėmis problemomis, norėdami tą pakuotę sutvarkyti“, – teigė A.Viliūtė.
Netgi kai kurios pakuočių rūšys, netgi vadinamieji tetrapakai, Lietuvoje beveik nėra perdirbami. Jų perdirbimas vyksta kitose šalyse.
„Vilmorus“ vykdytos apklausos duomenimis, 38 proc. Lietuvos gyventojų pripažįsta, kad pakuotė jiems turi didelę reikšmę apsisprendžiant pirkti vieną ar kitą gaminį, produktą. Net pusė gyventojų teigia, kad mieliau renkasi mažiau ir kukliau supakuotas prekes, o 23 proc. nurodo, kad atkreipia dėmesį į tai, ar pakuotė pagaminta iš perdirbtų medžiagų. Vis dėlto, A.Viliūtės teigimu, retas vartotojas galvoja apie pakuotės likimą.
„Kokią pasekmę po to pakuotės turi, deja ne kiekvienas žino. Kalbant apie tuos pačius suyrančius maišelius, kurie visiškai nenaudingi perdirbėjui ir turi tik tai žalą, o ne naudą“, – aiškino pašnekovė.
Netgi kai kurios pakuočių rūšys, netgi vadinamieji tetrapakai, Lietuvoje beveik nėra perdirbami. Jų perdirbimas vyksta kitose šalyse.
„Pastebima tendencija, kad daugėja pakuočių rūšių, kurios yra neperdirbamos. Tai yra daugiaskluoksnės pakuotės. Ko gero stengiamasi įtikti vartotojui. Kaip pavyzdys – popierinis maišelis su plastikiniu permatomu langeliu. Jį būtų galima perdirbti, jeigu jį atskirtume rankomis. Tačiau tai dažniausiai nedaroma. Nors tokia pakuotė atrodo labai gražiai, tačiau jos perdirbimas yra komplikuotas“, – sakė A.Viliūtė.
Nepaisant to, Pakuočių tvarkymo organizacijos marketingo ir komunikacijos vadovė ragina rūšiuoti. Ir patikino, jog ateityje tai nebebus tokia problema, kaip yra dabar.
Laida „Ryto espresso“ transliuojama darbo dienomis 6.05 val.
