-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti
2019 10 03

Neapsigaukite: diskusijoje dėl Jono Noreikos kiršinimo imasi išgalvoti personažai?

Atviros žaizdos istorinėje atmintyje – reaktyvinis kuras savitarpio nesantaikos kurstymui, o sudaužomų, atstatytų ir dažais apipilamų memorialų karusele naudojasi ne vien turintys politinių ambicijų. Žibalo istorinei ugniai negaili ir galimai išgalvoti feisbuko personažai.
Prie Vrublevskių bibliotekos ruošiamasi Jono Noreikos pagerbimui
Prie Vrublevskių bibliotekos ruošiamasi Jono Noreikos pagerbimui / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Generolo Vėtros atminimo klausimus supanti įtampa – aukšta, todėl tikslingai sukonstravęs žinutę bemaž tūkstančio veiksmų prie savo įrašo sulaukti gali ir ne itin žinomas socialinio tinklo profilis. Vienas tokių priklausė Skirmanto Galecko vardu pasivadinusiam feisbuko personažui.

15min nuotr./Įrašas socialiniame tinkle
15min nuotr./Įrašas socialiniame tinkle

Pirmadienį anketoje pasirodė įrašas, kuriame teigiama, kad J.Noreika įsakė sunaikinti Plungės žydus, aktyviai dalyvavo masinėse žudynėse. Tragiškas įvykis – tikras, 1941 m. spalį liepą greta Plungės esančių Kaušėnų kaimo nužudyti 1,8 tūkst. miestelio žydų. Tačiau bandymai kliautis faktiškumu S.Galecko paskyroje čia ir baigiasi.

Plungės žydų nežudė

Skirtingai nei teigiama įraše, getas Plungėje įkurtas nebuvo. Masinių žydų kapaviečių paieška užsiimančios organizacijos „Yahad-In Unum“ duomenimis, prieš nužudant Plungės žydai dvi savaites gyveno suvaryti į miesto sinagogas.

Remiantis archyviniais dokumentais ir žydų genocide dalyvavusių asmenų liudijimais, J.Noreikos veiklą tyręs Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC) 2015 m. nustatė, kad „išdėstyti tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad 1941 m. liepos mėn. nacių okupacinei valdžiai nepavyko įtraukti J.Noreikos į Telšių aps. Plungės vls. vykusią žydų naikinimo operaciją“.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras/Jonas Noreika-Generolas Vėtra
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras/Jonas Noreika-Generolas Vėtra

Įrašo socialiniame tinkle autorius remiasi 1944 m. į JAV pasitraukusio plungiškio Aleksandro Pakalniškio liudijimais, esą J.Noreika asmeniškai įsakė sušaudyti Plungės žydus. Tokius teiginius vyras kartojo 1980 m. ir 1995 m. išleistose atsiminimų knygose.

Tačiau paskutinio parėjusio amžiaus dešimtmečio pradžioje vykusios susitikimo su plungiškiais metu, A.Pakalniškis teigė negalintis patvirtinti, kad jo minimas J.Noreika yra tas pats, kurį žinome Generolo Vėtros vardu.

LGGRTC išvadoje teigiama, jog nacių okupacinės valdymo sistemos tyrimai rodo, kad masinėse žudynėse dalyvavę lietuvių policinių struktūrų darbuotojai veikė ne savo iniciatyva, o klausydami okupacinės valdžios nurodymų. Todėl lietuviai esą negalėję įsakinėti vokiečiams, kaip teigė A.Pakalniškis, kurio žodžiais remiasi įrašo feisbuke autorius.

Vis dėlto 1998 m. Valdo Adamkaus dekretu įkurtos Tarptautinės komisijos nacių ir sovietų okupacinių režimų nusikaltimams ištirti 2019 m. balandį pareikštoje išvadoje teigiama, kad šiam J.Noreikos gyvenimo etapui reikalingi papildomi tyrimai. Panašią nuomonę išsakė ir Plungės žydų istoriją tyrinėjantys miesto gyventojai.

Pėdsakas Šiauliuose

Daugiausia diskusijų dėl J.Noreikos įsitraukimo į Holokaustą Lietuvoje kelia jo veikla Šiauliuose, kur apskrities viršininku Generolas Vėtra tapo pirmomis 1941 m. rugpjūčio dienomis. To paties mėnesio rugpjūčio pabaigoje J.Noreika dokumentu skelbė, kad Šiaulių apygardos komisaras įsakė apgyvendinti žydus getuose. Nurodyta antraeilių miestų ir miestelių žydus perkelti į Žagarės miestą.

Rugsėjį J.Noreika pasirašė raštą, kuriuo buvo įsakoma „likviduoti žydų ir pabėgusių komunistų turtą“. LGGRTC konstatuoja, kad J.Noreika nedalyvavo masinėse naikinimo operacijose Telšių ir Šiaulių apskrityse, tačiau nacių okupacinės valdžios buvo įtrauktas į su žydų izoliavimu susijusių reikalų tvarkymą.

Alvydo Januševičiaus nuotr./Šiaulių geto vietą žymintis memorialinis akmuo
Alvydo Januševičiaus nuotr./Šiaulių geto vietą žymintis memorialinis akmuo

To paties LGGRTC išleistame leidinyje „Šiaulių getas“ istorikas Arūnas Bubnys teigia, kad Šiaulių geto istorijos pirmuoju laikotarpiu, 1941 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais, buvo sukurta getų administracija ir vykdomos masinės žydų naikinimo akcijos.

A.Bubnio parašytame tekste apie Šiaulių geto istoriją minimos tik J.Noreikos pareigos, tačiau ne Šiaulių apskrities viršininko postą užėmusio vyro vardas.

Nenuginčijamų dokumentinių įrodymų, kad J.Noreika asmeniškai dalyvavo masinėse žudynėse ar jas organizavo, nėra.

Administracinis veiksmas

Dėl atsakymo į klausimus, ar būdamas Šiaulių apskrities viršininku J.Noreika žinojo apie žudomus miesto žydus, ar pasirašydamas dokumentus dėl turto konfiskavimo ir getų steigimo prisidėjo prie Holokausto, viešojoje erdvėje nesutariama.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Arūnas Bubnys
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Arūnas Bubnys

Kaip pažymi LGGRTC, „J.Noreikos veiklos vokiečių okupacijos laikotarpiu tyrimai leidžia teigti, kad ji negali būti vertinama vienareikšmiškai“.

Jau minėta Tarptautinė komisija teigė, kad didelė dalis į Šiaulių ir Žagarės getus uždarytų žydų buvo nužudyti iki 1941 m. rudens pabaigos, J.Noreikai užimant Šiaulių apskrities viršininko pareigas.

„Ši istorinė realybė pagrindžiama nenuginčijamais istoriniais dokumentais. Jei to negalima laikyti dalyvavimu Lietuvos žydų genocido procese, ką galima?“ – klausia dokumentą pasirašę autoriai.

Ši istorinė realybė pagrindžiama nenuginčijamais istoriniais dokumentais. Jei to negalima laikyti dalyvavimu Lietuvos žydų genocido procese, ką galima?

LGGRTC vadovė Teresė Birutė Burauskaitė gegužę pabrėžė, kad J.Noreika perdavė Šiaulių apygardos komisaro įsakymą, jo nesukūrė ir elgėsi kaip bet kuris valdininkas savo kompetencijos ribose.

„Aišku, tai yra administracinis veiksmas, kurį pasirašo, ir tam tikra atsakomybė yra, niekas neneigia“ׅ, – LRT tuomet sakė LGGRTC vadovė.

Būdas pasinaudoti

Nesutarimais dėl tragiškiausių Lietuvos istorijos puslapių vertinimo naudojasi ieškantys dėmesio bei norintys kenkti tyčia. Vienas tokių – Skirmanto Galecko socialinio tinklo profilis. Nors nėra būdo įrodyti, kad tai – netikras socialinio tinklo profilis, įtarimų kelia ne viena detalė.

Pavyzdžiui, po to kai susisiekėme su profilio savininku prašydami pasidalinti įraše minimos informacijos šaltiniais, buvo pašalintas ne tik socialinio tinklo įrašas, bet ir visas profilis. Įrašą pirmadienį paskelbusio vyro socialiniuose tinkluose šiuo metu nerasite.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovė Teresė Birutė Burauskaitė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovė Teresė Birutė Burauskaitė

Vis dėlto peržiūrėti visus viešai prieinamus įrašus spėjome iki anketai dingstant iš feisbuko. Skirmanto Galecko anketa buvo sukurta 2018 m. sausį, o joje skelbiamus viešus įrašus galima sugrupuoti į dvi kategorijas – gamtos fotografijas ir politinius įrašus. Profilyje ne kartą dalintasi vaizdo įrašais iš Kinijos pabrėžiant nedemokratiškų valstybių gerovę.

Kituose įrašuose dalintasi rusiškais vaizdo įrašais, rodančiais skurdžius Jungtinių Valstijų miestų rajonus bei socialinę nelygybę. Keliuose įrašuose buvo giriami Baltarusijos pramonės pajėgumai, skelbiama, kad 5 tūkst. eurų neuždirbantis žmogus – pasmerktas kančiai. Skaitant įrašus lydintį tekstą susidaro įspūdis, kad ne visi jie parašyti to paties asmens.

Skelbtos informacijos tikslas – supriešinti ar bent jau išprovokuoti konfliktą klausimais, į kuriuos paprastų, komentarams feisbuke tinkamų, atsakymų nėra.

Iš dalies profilį sukūrusiems asmenims ar asmeniui pavyko. Prieš pašalinant anketą, įrašu apie J.Noreiką buvo pasidalinęs naują partiją kuriantis vienas „Pro Patria“ vadovų Vytautas Sinica. Valstiečių ir žaliųjų parlamentarui Eugenijui Jovaišai patarinėjantis politologas neigė Skirmanto Galecko išsakytus teiginius.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programoje, kuria siekiama stabdyti melagingų naujienų plitimą socialiniame tinkle.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius