Šeštadienį Pasaulinę neįgaliųjų dieną minėję likimo nuskriaustieji vis dar patiria daugybę problemų.
Jau beveik trejus metus rateliuose sėdintis klaipėdietis Eugenijus pats vairuoja neįgaliesiems pritaikytą automobilį, tačiau problemų patiria vos panorėjęs iš jo išlipti. Be žmonos Zitos pagalbos vyras sunkiai išsiverstų.
Kliūčių ruožai
„Mieste yra neįgaliųjų automobiliams skirtų vietų, tačiau jų niekas nekontroliuoja, stovi, kas panorėję. Policija galėtų gana daug baudų susirinkti. Be to, norėdamas išlipti neįgalusis turi plačiai atsidaryti duris, kad ir vežimėlį išsikeltų, o tiek vietos nėra, nes visi sustato automobilius vieną prie kito. Net ir prie „Akropolio“ vietų lyg ir yra, tačiau jos užimamos, o savaitgaliais jose prekiauja ūkininkai“, – dėstė Eugenijus su Zita.
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Neįgalieji |
Sutuoktiniai turi įveikti ir kitas sveikiesiems sunkiai suvokiamas kliūtis. Jie ilgai ieškojo privačios, su ligonių kasomis sutartį sudariusios poliklinikos, kurioje būtų galima pagal valstybės programą protezuoti dantis. „Skambinome 14-ai tokių poliklinikų ir daugelis atsakė, kad mums pas juos patekti neįmanoma, nes įsikūrę antrame, trečiame aukšte. Tik vieną įstaigą radome su dviem laipteliais“, – pasakojo klaipėdiečiai.
Sekmadienį Žvejų rūmuose vyko neįgaliųjų dienai skirtas koncertas, tačiau prie pastato nuvykę neįgalieji nusprendė į jį neiti ir negadinti sau nuotaikos. Direktoriaus Alvydo Lenkausko teigimu, neįgalieji gali privažiuoti prie pat centrinių durų, tačiau jiems reikia riedėti statybininkų išdaužytu šaligatviu. Sutuoktiniai teigė pabijoję sulaužyti automobilį, tačiau retoriškai svarstė, ar neįgaliųjų renginys būtinai turėjo vykti tam nepritaikytame pastate, iki kurio įėjimo yra ne vienas laiptelis.
Mato baimę
Jei nusikalsta neįgalusis, būtinai tai pasakoma, nors proto negalią turintys žmonės sužaloja ar nužudo mažiau nei sveiki žmonės, - teigė A. Liesytė.
Neįgaliųjų centro „Lakštutė“ direktorė Danutė Daukantienė nusiteikusi optimistiškai. „Socialinių darbuotojų daugėja, neįgalieji vis labiau šypsosi. Lašas po lašo ir akmenį pratašo. Juk prieš 10–20 metų neįgaliųjų „nebuvo“, jų nematėme, nors jie egzistavo. O dabar visus juos matome, jie integruojasi“, – prasmingu savo darbu džiaugėsi moteris.
Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė tikino, kad sprendžiama daug su neįgaliaisiais susijusių problemų. Prašymų teikia nevyriausybinės organizacijos, labiausiai matančios neįgaliųjų bėdas.
„Labai gerai, kad jos parodo pirštu, atkreipia visuomenės dėmesį, nes visuomenė bijo neįgaliųjų, ypač protinę negalią turinčių. Su socialiniais darbuotojais neįgalieji elgiasi socialiai, nėra agresyvūs. Tačiau atkreipkite dėmesį, jei nusikalsta neįgalusis, būtinai tai pasakoma, nors proto negalią turintys žmonės sužaloja ar nužudo mažiau nei sveiki žmonės“, – kalbėjo vedėja.
Skaičiai auga
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos duomenimis, Klaipėdos mieste prieš metus darbingo amžiaus neįgaliųjų buvo 8147, o nepilnamečių – 879. Klaipėdoje 2009 m. buvo 33051 pensininkų, iš jų neįgaliųjų – 3398, 2010 m. pabaigoje – 32155, iš jų neįgaliųjų – 4196. Statistika rodo, kad Klaipėdoje neįgaliųjų skaičius nuolat didėja.
