Pasak N. Mačiulio, statistika dažnai būna naudojama melui, klaidinimui ir spalvų sutirštinimui, todėl labai svarbu aklai netikėti viešai pateikiama informacija, o duomenis visuomet paanalizuoti giliau ir į viską žvelgti kritiškai.
Ekonomistas išskyrė dažniausiai naudojamus triukus, kurie pasitelkiami bandant paslėpti turinio esmę.
Pasak jo, siekiant parodyti konkrečiam pranešėjui naudingus dalykus, gali būti naudojamas skalių kaitaliojimas, kuomet vietoje viso vaizdo yra parodoma tik maža jo dalis, o bet kokie skaičiai, išimti iš bendro konteksto, visuomet iškraipo situaciją ir nupiešia visai kitą vaizdą.
Kitas būdas iškraipyti statistiką – lyginti per trumpo laikotarpio, ar tarpusavyje nesusijusius duomenis.
Kitas būdas iškraipyti statistiką – lyginti per trumpo laikotarpio, ar tarpusavyje nesusijusius duomenis.
Dažnai statistiniai duomenys iškraipomi, naudojant vidurkius. Ekonomistas čia pat pateikia pavyzdį apie lietuvius, kurie bendrame kitų valstybių kontekste yra mažai prasiskolinę.
Anot jo, kritiškai mąstant, reikia įvertinti tai, kad apskritai vos 15 proc. lietuvių turi skolų, o likusieji 85 proc. visai neturi skolų ne dėl to, kad gyvena labai turtingai ar jiems nereikia skolintis, o tiesiog negali sau to leisti – dėl per mažų pajamų, joks bankas jiems neduos paskolos.
Kaip vieną keisčiausių duomenų iškraipymų N.Mačiulis paminėjo koreliacijas, kurias šiais skaitmeniniais laikais labai lengva surasti tarp bet kokių duomenų, kurie yra „patogūs“ pranešėjui.
Taip galima kaip susijusius tarpusavyje pateikti duomenis, kurie iš tikrųjų tarpusavyje neturi nieko bendro.
Kartais išgauti atsakymą padeda formuluotė
Apskritai, kai kurie tyrimai yra atliekami tik tam, kad įrodytų tai, ko reikia to tyrimo iniciatoriams.
Netgi klausimo formuluotė padeda iš respondentų išgauti tokius atsakymus, kokių norima.
Pasak ekonomisto, būtent dėl to kai kurie visuomenės tyrimų, darytų prieš britų balsavimą dėl pasitraukimo iš Europos Sąjungos, rezultatai buvo tokie skirtingi.
Dažnai pristatymuose naudojama paties pranešėjo pasirinkta statistika.
Dažnai pristatymuose naudojama paties pranešėjo pasirinkta statistika, o tai reiškia, kad pateikiami duomenys priklausys nuo pristatančiojo tikslo.
Pavyzdžiui, jeigu mes pristatinėjame Lietuvą užsienio investuotojams, galime pasirinkti tokius rodiklius, pagal kuriuos mūsų šalis užima labai aukštas pozicijas kitų valstybių atžvilgiu, tokius kaip interneto sparta ar išsilavinimo lygis, taip parodydami, kad Lietuva yra patraukli valstybė.
Tuo tarpu visai kitokius rodiklius ir skaičius pateiktume prašydami paramos iš Europos Sąjungos.
N.Mačiulis pabrėžė, kaip svarbu, kad kiekvienas žmogus remtųsi savo mąstymu ir į bet kokius pateikiamus duomenis žiūrėtų kritiškai.
Tik tokiu būdu bus galima išvengti manipuliacijų skaičiais ir nuomonės formavimo konkretiems asmenims ar organizacijoms naudinga linkme.
