Per sekmadieninę medžioklę Juodkrantės ir Preilos miškuose sumedžiota devyniolika šernų. Pasak Kuršių nerijos nacionalinio parko Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vedėjo Gedimino Gražulevičiaus, nuo šiol į medžiokles bus leidžiamasi kiekvieną savaitgalį. Šiemet jau sumedžiota maždaug devyniasdešimt šernų, iki metų galo ketinama nudobti dar keliasdešimt šių gyvūnų.
Aplinkosaugininkai davė leidimą medžioti neringiškių daržus, gėlynus ir Juodkrantės stadioną išknisusius šernus. Šį sezoną laukiniai gyvūnai tapo savotišku Kuršių nerijos simboliu. Įsidrąsinę šernai vaikščiojo Nidos ir Juodkrantės gatvėmis, prieidavo prie poilsiautojų, o šie taip pat nesibodėjo šerti gyvūnų.
Balandį buvo uždarytas Neringos sąvartynas, kuriame knisdavosi ir šernai. Pristigę maisto jie ėmė keliauti į gyvenvietes. Sakė L.Žarnauskas.
„Balandį buvo uždarytas Neringos sąvartynas, kuriame knisdavosi ir šernai, pristigus maistui jie ėmė keliauti į gyvenvietes“, – aiškino Kuršių nerijos nacionalinio parko Miškininkystės skyriaus vedėjas Linas Žarnauskas.
Vasarį specialistai suskaičiavo, kad Kuršių nerijoje šernų populiaciją sudarė 136 gyvūnai. „Spręsti, kiek jų yra dabar – sunku, nes nežinoma, kiek šerniukų pavasarį atsivedė patelės“, – teigė L.Žarnauskas. Kai kurios šernų patelės buvo pastebėtos iš paskos besivedančios net aštuonis šerniukus. Vasarį vėl bus skaičiuojama, kiek šernų vaikščioja po Kuršių neriją.
Miškininkystės specialistai tikina, kad šie gyvūnai didelės žalos miškams nedaro. „Daugiau žalos daro briedžiai ir stirnos, nuėdantys pušų ūglius“, – tvirtino L.Žarnauskas.
Pasak G.Gražulevičiaus, kitąmet gali tekti kiek apriboti ir briedžių bei stirnų populiaciją. Šiemet jau sumedžiotos 24 lapės, pernai medžiotojai patiesė tik 8 lapes.
