„Kalbos, kad kalta Neringos savivaldybė – visiškai nepagrįstos. Detalieji planai buvo pradedami ruošti tik gavus tuometės apskrities viršininko administracijos, pavaldžios Vyriausybei, leidimą. Detalųjį planą patvirtinti turėjo apskrities viršininkas. O kur dar Vyriausybės atstovas ir visos kitos institucijos? Savivaldybės tarybos nariai nėra ekspertai, jie negalėjo suabejoti dokumentais, ant kurių buvo ekspertų parašai“, – teigė Neringos meras.
 |
| Asmeninio archyvo nuotr./Darius Jasaitis |
Jis suabejojo pasakymus, jos statiniai Juodkrantėje kenkia vietovės etnografiniam kaloritui. Kuršių nerijoje, skaičiuojama urbanizuota apie 4 proc. teritorijos. Visur kitur tvyro miškai, kopos, pievos.
„Įstatymus priima ne Dievai, o žmonės“, – D.Jasaitis įsitikinęs, kad bendras sutarimas gali būti rastas.
Anot jo, kompensacijas už nugriautus pastatus turės mokėti visi mokesčių mokėtojai. Jis nesutiko su Aplinkos ministro Valentino Mazuronio pozicija, jog pastatų griovimo darbus ir kompensacijas turėtų sumokėti savivaldybė, o paskui išieškoti patirtus nuostolius iš parašus raičiusių politikų bei valdininkų. „Tai visiškai nelogiška. Tarėmės su juristais – jau praėję visi terminai. Ir vis tik, jei taip būtų padaryta, leiskite paklausti: kas eis dirbti į valstybės tarnybą? Niekas nemoka ten tokių algų, kad paskui būtų galima išieškoti milijonus litų“, – kalbėjo meras.
Neseniai mero pareigas pradėjęs eiti D.Jasaitis apgailestavo, jog bylinėjimasis jau kainavo visoms pusėms. „Kiek valstybės institucijos išleido advokatams ir bylinėjimuisi metų metus. Tam pinigų yra, o kopų priežiūrai – nelieka. Pernai parko vadovas atvirai pasakė, kad lietinga vasara – lyg Dievo dovana ir apsaugojo nuo gaisrų“, – atviravo meras.
