Kauno arkivyskupija praneša, kad V.Strioga netikėtai mirė birželio 18 d.
„Birželio 18 d. Kaune į amžinuosius Tėvo namus netikėtai buvo pasišauktas jaunasis Viešpaties vynuogyno darbininkas – Kauno arkivyskupijos jaunimo sielovados bendradarbis Vytautas Strioga (1990.04.21–2025.06.18).
Pastaruosius metus Vytautas darbavosi Kauno arkivyskupijos Jaunimo centre, buvo atsakingas ir uoliai, su jaunatvišku atsidavimu, nuoširdžiai rūpinosi Kauno I dekanato parapijų jaunimo sielovada. Jis buvo tikras jaunimo lyderis, pažįstamas ir mylimas Kauno parapijų jaunimo, ypač Kauno Šventosios Dvasios (Šilainių I) bei Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijose, kur vadovavo jaunimo giedojimui, rengė sakramentams“, – rašo Kauno arkivyskupija.
„Vytautas paliko gilią žymę ne tik kaip jaunimo vadovas ar autoritetas, bet ir kaip draugas. Aš žinau, kad neturiu nei klausos, nei balso, bet Vytautas niekada neleido manyti, jog dėl to esu mažiau verta šlovinti Dievą. Per Vytautą aš atradau bendruomenę, savanorystę ir pažinau begalinę Dievo meilę – mane tai amžiams perkeitė į gera. Jo tarnystės pavyzdys visada liks manyje kaip jėga, kuri stumia pirmyn – su meile, su dėkingumu“, – liudija jaunimas šiuo skaudžiu atsisveikinimo metu.
Daugiau Kauno arkivyskupijos Jaunimo centro pasidalytų liudijimų apie mirusįjį Vytautą Striogą – įkvepiantį jaunimo vadovą, tvirtą katechetą ir mylimą bičiulį galima rasti čia.
„Vytautas buvo nepaprastas. Jautrus, šiltas, nuoširdus. Tikėjimas jam nebuvo tik žodžiai – tai buvo jo gyvenimo kelias. Jis gyveno taip, kaip mokė kitus: su giliu pasitikėjimu Dievu, su meile artimui ir begaline tarnyste.
Jis ypatingai mylėjo jaunimą.
Kiekvienais metais Vytautas paruošdavo apie 100 jaunuolių Sutvirtinimo sakramentui, o tai darė 8 metus iš eilės. Tačiau jo misija buvo kur kas gilesnė – jis norėjo parodyti jaunam žmogui, kad tikėjimas yra grožis, stiprybė ir meilės kupinas ryšys su Dievu. Jis rūpinosi ne tik dvasiniu augimu, bet ir kultūrine veikla – organizavo stovyklas, išvykas, keliones, susitikimus, visada ieškojo, kaip pasiekti jauną žmogų širdimi.
Jo širdis plakė dėl jaunimo, ir jaunimas jį mylėjo. Jis buvo jų vedlys, klausytojas, patarėjas ir pavyzdys.
Vytautas buvo labai muzikalus.
Jis mokėjo groti įvairiais instrumentais, vadovavo chorui, o kai giedodavo, atrodydavo, kad skamba dangus. Per maldą ir muziką jis padėdavo kitiems prisiliesti prie Dievo artumo. Jo giesmėse skambėjo švelnumas, tikėjimas, viltis.
Toks žmogus – tai Dievo dovana.
Ir šiandien, nors mums skaudu, tikime, kad Dievas jį pasikvietė, nes net ir danguje reikia tokių vadovų kaip Vytautas. Tokių, kurie moka mylėti, tikėti, mokyti ir šviesti.
Reiškiame gilią užuojautą Vytauto tėvams, žmonai Sandrai ir artimiesiems.
Tegul Viešpats stiprina jūsų širdis šiuo sunkiu išsiskyrimo metu. Mūsų maldose esate visi, kurie jį mylėjote. Jūsų skausmą dalijasi visa parapijos bendruomenė“, – atsisveikina Kauno Šilainių Šventosios Dvasios parapija.
A. a. Vytautas Strioga birželio 22 d., sekmadienį, palaidotas Domeikavos Romaškių kapinėse.
