„Nors pagalbos poreikis paskutiniu metu yra labai išaugęs, žmonių kuriems reikia pagalbos yra dar kelis kartus daugiau. Lietuvoje skurdo riziką patiria kas penktas šalies gyventojas, o remiantis statistika irgi kas dešimtas žmogus negali sau leisti bent kas antrą dieną valgyti mėsos, žuvies ar analogiško vegetariško maisto. Tas poreikis išlieka labai didelis“, – LRT radijui penktadienį sakė Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo analitikė Agata Gluchovska.
„Svarbu suprasti, kad artėjant šaltajam sezonui, atitinkamai augant komunalinėms išlaidoms, paramos maistu prašymų skaičius, tikėtina, dar labiau didės“, – teigė ji.
Nevyriausybinės organizacijos „Maisto bankas“ duomenimis, per pastaruosius metus paramos prašytojų gretos itin išaugo ir šį mėnesį maisto davinius atsiims 210 tūkst. gyventojų – 60 tūkst. daugiau nei tuo pačiu metu pernai.
Organizacija taip pat teigia, kad prasidėjus šildymo sezonui paramos gavėjų srautas gali dar augti.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras Martynas Šiurkus sako, kad paramos gavėjų skaičius priklauso ir nuo savivaldybių taikomos politikos.
„Tiesiogiai lyginti turinčių teisę gauti maisto paketus ir skurstančių nereikėtų, nes tie rodikliai priklauso nuo to, kokias ribas gauti paramos paketą maisto priemonėmis taiko pačios savivaldybės. Ta riba labai skritinga – vienos savivaldybės taiko 1,5 vidutinių remiamų pajamų (VRP) vienam asmeniui, kitos – iki 3 VRP asmeniui“, – sakė M.Šiurkus.
Anot jo, atsižvelgiant į tokius rodiklius šeima su dviem ar trimis vaikais, kurių tėvai uždirba 1200 bruto prieš mokesčius, vis tiek gali gauti paramą maisto paketais.
„Tie skaičiai didėjantys vis dėl to priklauso nuo to, kokios tos ribos. Absoliuti didžioji dalis savivaldybių tas ribas išimties tvarka taiko daug didesnes“, – pabrėžė viceministras.
Anot jo, vertinant kitus rodiklius, tai yra socialinių pašalpų gavėjus, nepaisant to, kad VRP dydžiai auga, jas gaunančiųjų skaičius nėra ženkliai didėjantis.
„Tai reiškia, kad lyginant 2022 su 2023 metus grubiai tik 8 proc. padidėjo tų žmonių skaičius, nors ir infliacijos rodikliai buvo labai dideli. Tačiau gaunančių pinigines išmokas, jei bendrą sumą paimtume ir padalintume tiems asmenims, kurie gauna socialines pašalpas, tai padidėjo beveik 40 procentų. Reiškia, kad tikrai tie asmenys, kurie patiria ir gyvena skurdžiausiai, ta parama juos vienokia ar kitokia forma juos pasiekia“, – kalbėjo M.Šiurkus.
Viceministro teigimu, prasidėjus šildymo sezonui vieniši asmenys, kurių pajamos mažesnės nei 470 eurų per mėnesį, už šildymą nemoka nieko, nes jiems priklauso šimtaprocentinė kompensacija.
A.Gluchovskos teigimu, paskutiniųjų metų infliacija ženkliai sumažino skurdą patiriančių žmonių pajamas ir apribojo jų vartojamą, jiems teko apleisti savo būtinuosius poreikius.
Organizacijos tyrimai ir tiesioginis bendravimas su skurdą patiriančiais žmonėmis parodė, kad šalčiausiais žiemos mėnesiais skurdą patiriantys žmonės buvo priversti rinktis – ar apmokėti komunalinius bei kitus mokesčius, ar taupyti maistui, o tai itin neigiamai veikia asmenų sveikatą, sakė nevyriausybininkė.
Vilniaus universiteto Socialinės politikos katedros vedėja Daiva Skučienė LRT radijui teigė, kad Lietuvoje skurdas yra įsisenėjęs tam tikrose grupėse, dydžiai, kurie naudojami socialinėms išmokoms, didėja, tačiau nepakankamai, lyginant su tuo, kaip auga vidutinis darbo užmokestis, tad atsilikimas yra akivaizdus.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, vertinant 2022 metų gyventojų pajamas, didžiausias skurdo rizikos lygis išlieka 65-erių metų ir vyresnių žmonių amžiaus grupėje bei siekia 36,5 procento.
Dėl itin didelės infliacijos absoliutaus skurdo riba šiais metais augo itin sparčiai. Palyginti su 2022-aisiais, ji padidėjo beveik 33 procentais. Anksčiau absoliuti skurdo riba kasmet augdavo vos po 2–3 procentais.
Valstybės duomenų agentūros eksperimentinė statistika parodė kad, vertinant 2022 metų šalies gyventojų pajamas, skurdo rizikos lygis šiemet turėtų siekti apie 19,9 proc. – maždaug vienu procentiniu punktu mažiau nei ankstesniais metais. Kaip anksčiau skelbė SADM, tam įtakos turėjo pensijų didėjimas bei infliacijos pasekmių švelninimo priemonių taikymas pažeidžiamiausioms grupėms.
