Į ligoninę paguldytai lietuvei medikai neleido kartu pasiimti ir sūnaus, tad atvykus socialiniams darbuotojams ji buvo priversta rinktis – atiduoti mažylį trims paroms į vaikų namus ar paprašyti jo tėvo pagalbos. Nors, pasak pašnekovės, tėvas niekad nesirūpino sūnumi, ji nusprendusi prašyti pagalbos, nes maniusi, kad su juo vaikui bus geriau nei valstybinėje įstaigoje. Išėjusi iš ligoninės moteris išgirdo, kad nigerietis vaiko tėvas nori pats auginti sūnų ir pagal įstatymus turi teisę juo rūpintis, nors ir nėra išduotas teismo orderis.
Išėjusi iš ligoninės moteris išgirdo, kad nigerietis vaiko tėvas nori pats auginti sūnų ir pagal įstatymus turi teisę juo rūpintis.
Rimantė (pašnekovės prašymu vardas pakeistas, – aut. past.) skundžiasi širdies sutrikimais, tad vieną dieną pasakojo vartojusi iš Lietuvos atsivežtų „Nošpa“ vaistų nuo skausmo, tačiau skausmui nepraėjus išsikvietė medikus į namus. Kadangi namie miegojo vaikas, į ligoninę vykti ji nenorėjo, bet paramedikams griežtai reikalaujant, visgi ten nuvyko su mažyliu ant rankų. Medikai norėjo išsiaiškinti, kokį poveikį turėjo jiems nežinomi vaistai ir patikrinti moters sveikatą.
Vaiko atėmimo priežastys – neįtikimos
Gydytojai apsirgusiai lietuvei pranešė, kad ji turės likti ligoninėje, o kadangi vaikas negali likti gydymo įstaigoje dėl galimų infekcijų, jį turi pasiimti vaiko teisių darbuotojai. „Prie manęs priėjo du policijos pareigūnai su socialine darbuotoja ir pareiškė, kad turi paimti mano vaiką, nes mano namuose ant stalo paramedikai matė peilį. Paprastą buitinį maistui naudojamą peilį, kurių yra visuose namuose. Aš nežinau, gal jie pagalvojo, jog prisigėrusi lietuviškų tablečių planavau tuo peiliu nusižudyti“, – svarstė moteris.
Tiesa, socialiniai darbuotojai pasiūlė rinktis – atiduoti sūnų į vaikų namus arba pas tėtį. Kadangi su vaiko tėvu lietuvė nepalaiko gerų santykių, jis nesidomi atžalos gyvenimu bei visiškai nepadeda jo auginti, moteris nenorėjo patikėti jam sūnaus priežiūros. Tačiau galiausiai nusprendė vaiką patikėti nigeriečiui tėvui, o ne išsiųsti į vaikų namus.
Socialinė darbuotoja vyrui į ligoninę paguldytos moters patarė geriau nelankyti ir kurį laiką neleisti jai matytis su savo sūnumi. Po keletos dienų atvykusi socialinė darbuotoja lietuvei pasakė, kad vaikas pasiskundęs, jog mama jį kartą mušė ir dėl to jis negali grįžti pas ją.
„Vaiko nesu mušusi, jei muščiau, jis bet kada galėtų pasisakyti mokytojai ar pažįstamiems žmonėms, kodėl turėjo tą sakyti pirmą kartą matomai socialinei darbuotojai? Dieve, juk mušimo žymes ar mėlynes būtų pastebėję mokykloje. Keisčiausia tai, kad dar prieš kalbėdama su sūnumi, darbuotoja pranešė jo tėvui, kad vaikas liks su juo, o tik po to pasikalbėjo su vaiku“, – chronologiškai įvykius dėliodama paaiškinimo ieškojo moteris ir pridūrė, kad priežastis atimti vaiką netikėtai pasikeitė.
Lietuvei vaiko paėmimo situacija atrodo keista dėl daugybės priežasčių. Iš pradžių nurodžiusi, kad motinai su vaiku matytis ir kalbėtis negalima, vėliau socialinė darbuotoja tvirtino taip niekad nesakiusi. Po to tikino, kad vaiko neatiduoda jo tėvas, nors šis iki šiol nerodė jokio noro prižiūrėti savo atžalą. Vaiko tėvo teigimu, mažylis lieka su juo, nes iš ligoninės grįžusiai lietuvei reikia pailsėti, tačiau socialinė darbuotoja pateikė kitą priežastį.
Pareigūnai su socialine darbuotoja ir pareiškė, kad turi paimti mano vaiką, nes mano namuose ant stalo paramedikai matė peilį.
Rimantės teigimu, vienintelis motyvas, dėl kurio vaiko teisių apsaugos darbuotojai patikėjo priežiūrą tėvui – jo pavardė gimimo liudijime. „Patariu visoms moterims gerai pagalvoti prieš įrašant tėvo pavardę į gimimo liudijimą, mat šitiek metų nesirodęs žmogus gali netikėtai atsirasti ir pasiimti vaiką, nes taip numatyta Anglijos įstatymuose. Nesvarbu, kad mažylio jis nei augino, nei rūpinosi“, – jaudulio netramdė pašnekovė.
Vaikas – keršto įrankis?
Rimantė mano, kad buvęs jos vaikinas tokiu būdu mėgina moteriai atkeršyti, mat ši, sužinojusi, kad vyras nuolat buvo neištikimas, jį paliko. Po skyrybų vyras prašė iš naujo pradėti santykius, net pareiškė norą susilaukti antro vaiko su lietuve: „Aš pasiūliau jam kreiptis į gydytojus, mat jis iš tų žmonių, kuriam vienos moters niekad negana. Be to, nesirūpina vienu vaiku, tad negali būti kalbos apie jokius tolimesnius santykius ar daugiau vaikų. Nuo to laiko jis pradėjo man kenkti“.
Pašnekovė neslėpė keletą kartų neleidusi tėvui pasimatyti su sūnumi, mat atvykęs jis nuolat kalbėdavo telefonu, neskyrė berniukui dėmesio, su juo nežaidė.
Lietuvė įsitikinusi, kad socialiniai darbuotojai vilkina vaiko grąžinimą, tačiau nesupranta – kodėl: „Iš pradžių bėda buvo lietuviški vaistai ir peilis ant stalo, vėliau – man reikalingas poilsis, po to sugalvojo, kad aš smurtavau namuose, nors neturi įrodymų, o dabar laukiu, kol socialinė darbuotoja pasitars su savo vadybininke ir priims sprendimą. Tas laukimas – žudantis, jaučiuosi be kaltės kalta ir nežinau, kuo viskas baigsis“.
Moteris tvirtina pastaruoju metu jaučianti neigiamą britų požiūrį į imigrantus. Ilgą laiką lietuvė kenčia britės kaimynės patyčias, dėl kurios ne tik kreipėsi į policiją, bet ir sulaukė socialinių darbuotojų dėmesio. Kaimynė ne tik apmėtė lietuvės namų duris kiaušiniais, bet ir raštu pagrasino sukelsianti jai problemų.
Tuomet socialiniai darbuotojai atvyko patikrinti Ramintos gyvenimo sąlygų, mat sulaukė anoniminio skambučio. Parodžius iš kaimynės gautas žinutes bei pateikus kitus įrodymus apie išpuolius dėl neapykantos, socialiniams darbuotojams nekilo abejonių, kad lietuvei tyčia siekiama pridaryti problemų.
Moteris tvirtina pastaruoju metu jaučianti neigiamą britų požiūrį į imigrantus.
Tąkart socialiniai darbuotojai aplankė sūnų mokykloje, kalbėjosi su juo apie gyvenimo sąlygas, net klausė ar mama prieš jį nekelia rankos. „Aš turiu išvadas, kuriose parašyta, kad viskas mano vaikui gerai ir mūsų šeima – tvarkinga. Tai buvo rugsėjį, o dabar situacija kardinaliai pasikeitė, ir nesuprantu kodėl“, – guodėsi pašnekovė.
Kadangi mokykla, kurią lanko vaikas, yra šalia moters namų, jai buvo kilusi mintis tiesiog pasiimti vaiką iš mokyklos. Tačiau viską apgalvojusi ir pasitarusi su advokatais Rimantė nusprendė nebloginti situacijos ir atsisakė idėjos savavališkai susigrąžinti sūnų.
Sunkiai rinkdama žodžius moteris tvirtino, kad ištikus tokiai nelaimei ėmė keistis jos požiūris į musulmonus: „Aš nesu rasistė ar islamofobė, tačiau kuo toliau, tuo labiau atrodo, kad musulmonams toks elgesys būdingas, o religija prisideda prie tokio nežmogiško ir nepaaiškinamo elgesio. Aš negaliu nei valgyti, nei miegoti, viskas primena vaiką, net negaliu atsigulti miegamajame. O kažkoks nenaudėlis naudodamasis vaiku, bando man pakenkti.“
