„Išsiųstas pranešimas nebuvo, nes pagal parametrus, kuriuos matė Karinės oro pajėgos, priimtas sprendimas, kad tai nekelia grėsmės visuomenei. Todėl pavojaus signalas ir nebuvo iškart išplatintas visuomenei“, – sakė V.Vitkauskas.
Tai, kad objektas nekelia grėsmės, buvo nuspręsta atsižvelgiant į parametrus, kuriuos fiksavo radarai.
„Objektas nežemėjo, jis išlaikė pastovų kursą. (...) Dėl to ir buvo priimti tokie sprendimai, kad tai grėsmės mūsų gyventojams nekelia. Skrydis buvo nuolat sekamas, buvo pasiruošta komunikaciją visuomenei išplatinti, bet galiausiai buvo priimtas toks sprendimas, kad to daryti nereikia“, – teigė NKVC vadovas.
V.Vitkauskas teigė, kad tai greičiausiai buvo dronas, tai rodo radarų duomenų parametrai, bet tai aiškinasi tyrimas, ir tvirtai to patvirtinti dar negalima.
„Dar tyrimas vyksta. Neturint objekto savo rankose konstatuoti labai sudėtinga, bet pagal tuos parametrus, kurie fiksuoti, tai greičiausiai buvo bepilotis orlaivis“, – LRT radijui sekmadienį sakė V. Vitkauskas.
„Kol dar nenustatytas iki galo tas tikslumas, spekuliuoti anksti“, – pabrėžė jis.
V.Vitkausko teigimu, galbūt aiškesnis vaizdas bus žinomas jau pirmadienį.
Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, sekmadienį 4.05 val. ryto karinių oro pajėgų radarai ties Varėna fiksavo šalies teritoriją kirtusį ir į Rusijos Kaliningrado sritį patekusį objektą. Tikėtina, jis atskrido iš Baltarusijos.
V. Vitkausko teigimu, objekto skrydį girdėjo ir gyventojai, vis dėlto, NKVC vadovas aiškino, jog per radarus nustatyti tikslų objektą yra sudėtinga.
„Tai tiesiog taškas, kuris juda tam tikru greičiu, tam tikrame aukštyje, tam tikra teritorija – tų komponentų, pagal kuriuos galima spręsti, tikrai nėra labai daug“, – kalbėjo V. Vitkauskas.
„Radarai turi labai ribotą galimybę išsiaiškinti tiksliai“, – pridūrė jis.
Pasak V. Vitkausko, objektas judėjo gana aiškia kryptimi link Rusijos Kaliningrado srities, o Lietuvos oro erdvėje nuskrido apie 60–70 kilometrų: „Pakankamas laikas, kad būtų galima padaryti žalos.“
Jis taip pat teigė, kad bus aiškinamasi, kokia buvo Baltarusijos ir Rusijos tarnybų reakcija, objektui kirtus šių valstybių oro erdvę.
„Žiūrėsime, kaip oponentas veikė prieš tą įskridimą, veikė per įskridimą, taip pat tuomet, kai jau buvo iš mūsų oro erdvės pasišalinęs objektas“, – sakė V.Vitkauskas.
NKVC vadovas neatmetė, kad tai galėjo būti ir kontrabandininkų dronas, kurių vien per rugsėjį jau fiksuota 22.
„Vėjo kryptys nebuvo palankios oro balionams, todėl atitinkamai kontrabandininkai galvoja alternatyvą. Mes tų bepiločių objektų (naudojamų kontrabandai – BNS) kartais pafiksuojame“, – sakė V. Vitkauskas.
Jo teigimu, taip giliai įskridęs joks kontrabandininkų dronas pastaruoju metu nebuvo, bet tai galėjo būti ir technikos gedimas.
Dar viena versija, kurią žurnalistams pateikė V.Vitkauskas – kad galbūt tai buvo žvalgybinis priešiškos valstybės drono skrydis.
Kariuomenė skelbė, kad turimų duomenų nepakako tiksliai nustatyti, kas per objektas tai buvo, tačiau tiesioginės grėsmės Lietuvos gyventojams ar objektams nenustatyta.
Kaip rašė BNS, per pastaruosius kelerius metus į Lietuvą buvo įskridę septyni įtariami rusų įrangos paveikti ukrainietiški dronai su sprogmenimis.
