2026-09-14 08:20

NKVC vadovas: sekmadienio rytą įskridęs objektas greičiausiai nebuvo ukrainietiškas dronas

Ankstų sekmadienio rytą į Lietuvą įskridęs objektas greičiausiai nebuvo ukrainietiškas dronas, sako Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas.
Vilmantas Vitkauskas
Vilmantas Vitkauskas / Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.

„Ką mes matėme iš mūsų kaimyninių valstybių, tokių kaip Baltarusija, Rusija reakcijos, tai faktiškai reakcijos jokios nebuvo. Dėl to turbūt galima daryti tam tikrą prielaidą, kad tai greičiausiai nebuvo ukrainietiškas nuklydęs dronas, nes apie tai būtų turbūt pranešta ir apie tai būtų diskutuojama, kad toks įskrido, ar toks praskrido per Baltarusijos teritoriją“, – pirmadienį LRT radijui sakė pareigūnas.

Anot jo, šiuo metu atliekamas incidento tyrimas. NKVC vadovo teigimu, reikia atsakyti į klausimą, ar tai „negalėjo būti kokia nors provokacija, mūsų reagavimo sistemos išbandymas“.

Lietuvos kariuomenė pranešė, kad sekmadienį 4.05 val. ryto karinių oro pajėgų radarai ties Varėna fiksavo šalies teritoriją kirtusį ir į Rusijos Kaliningrado sritį patekusį objektą. Tikėtina, jis atskrido iš Baltarusijos.

Pasak V. Vitkausko, iš gyventojų gauti septyni pranešimai apie skrendantį objektą, tačiau iš jų pateiktos medžiagos sunku ką nors įžvelgti, nes tuo metu dar buvo tamsu.

Dėl šio įskridimo oro pavojus Lietuvoje nebuvo paskelbtas.

NKVC vadovas tvirtino, kad sprendimų priėmėjai informuoti laiku, tuo metu gyventojų nutarta netrukdyti, atsižvelgiant į objekto skrydžio trajektoriją ir įvykio laiką.

„Turime suprasti, jeigu tai yra galima provokacija ar koks nors mūsų budrumo bandymas, tai be reikalo kelti visą Lietuvą ant kojų kiekvieną kartą penktą ryto nėra gera idėja. (...) manau, kad būtent įžvelgus, jog grėsmės nėra, kad tas dronas negali sukelti kokių nors kinetinių padarinių, buvo priimtas toks sprendimas“, – sakė V. Vitkauskas.

„Turime gerbti institucijų įverčius, nes svarbu, kad tas protingumas būtų išlaikytas ir pasitikėjimas būtų taip pat iš visuomenės pusės, nes visuomenės reakcija yra labai svarbi. Kitą kartą jeigu galvosime, ai, čia vėl klaida ir paskui turėsime ką nors kinetiško ar, neduok Dieve, ir žūtis, mūsų kritinės infrastruktūros sugadinimą, tada, manau, gailėsimės daug labiau“, – teigė jis.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas savo ruožtu pranešė paprašęs kariuomenės vadovybės pateikti informaciją, kodėl nutarta laiku neinformuoti gyventojų apie įskridusį objektą.

Jis apgailestavo, kad 2022 metais prasidėjus karui Ukrainoje Lietuva iškart nesusizgribo sukurti bendros oro detekcijos sistemos. Mat šiuo metu turima sistema yra fragmentuota, sunku nustatyti, koks būtent objektas skrenda.

„Jau pagaliau esame paskelbę kvietimą mūsų inovatyvioms įmonėms, verslams padėti sujungti visas turimas detekcijos priemones į vieną sistemą“, – LRT radijui pirmadienį sakė ministras.

„Tai reiškia, kad radarus papildys akustiniai sensoriai, pasieniečių kameros, galbūt ir gyventojų turimos detekcijos priemonės, tos pačios kameros, ir tokiu būdu galėsime gauti duomenis iš skirtingų detekcinių šaltinių, kad galėtume tiksliau identifikuoti, ar skrenda dronas, ar paukščių būrys, ar dar koks nors objektas“, – teigė jis.

Pasiūlymų laukiama iki spalio vidurio. Be to, Lietuvos kariuomenės paprašyta iki spalio vidurio pateikti techninius sprendimus, kokias papildomas detekcijos priemones reikia įsigyti.

R. Kaunas sakė manantis, kad galbūt Lietuvos pasienyje su Baltarusija turėtų patruliuoti skraidantis dronas, kuris gebėtų fiksuoti toliau už Lietuvos sienos esančius objektus

„Šis orlaivis galėtų būti aprūpintas ir vizualiomis kameromis, kurios identifikuotų skrendančius objektus, kad ne tik detektuotų kaip radaras, bet identifikuotų ir skrendančius objektus. Toks tikslas yra keliamas, tai yra ir techniniai parametrai, tai yra ir galimybės tokią įrangą įsigyti, dabar analizuojama“, – sakė krašto apsaugos ministras.

„Be šių papildomų sprendimų tikrai bus sudėtinga, ir kiekvieną kartą, kai vyks paukščių migracija, kelti naikintuvus turbūt nėra labai logiška. Bet lygiai taip pat nereaguoti ir nevertinti situacijos ir nesiųsti pranešimų gyventojams irgi turbūt negalima. Todėl reikia rasti labai aiškų balansą remiantis technologiniais sprendimais“, – teigė jis.

Sekmadienį fiksuoti du incidentai. Be minėtojo Varėno rajone, nuo 12.59 iki 13.37 val. Vilniaus mieste ir rajone bei Trakų ir Elektrėnų rajonuose buvo paskelbtas geltonas oro pavojus. Gyventojai gavo pranešimus, kad reikia ieškoti priedangos, o iš Šiaulių pakilę naikintuvai nustatė, jog radarai fiksavo paukščių būrį.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą

15min prenumerata sėkmingai aktyvuota!

Mėgaukitės visu 15min turiniu 15 dienų NEMOKAMAI.