Ne vienas pacientas, kuriam neseniai yra tekę gulėti uostamiesčio ligoninėse, yra prasitaręs, kad dėl sunkmečio palatose kartais net neleidžia įkrauti mobiliojo telefono baterijos ar iš namų atsivežti nedidelio televizoriaus.
Vienoje uostamiesčio ligoninėje gydęsis Zenonas buvo pasipiktinęs, kai jam nebuvo leista įkrauti telefono – jo baterija buvo išsikrovusi, o vyrui būtinai reikėjo paskambinti artimiesiems ir pranešti, kad jis jau išleidžiamas iš ligoninės. Tačiau Zenonui esą buvo pranešta, kad reikia taupyti elektrą, todėl nepageidaujama, kad pacientai naudotųsi telefonų įkrovikliais.
Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas Vinsas Janušonis teigė, kad jų įstaigoje nėra taupoma tokiomis priemonėmis. „Telefonus pacientai gali įkrauti. Jei retkarčiais kas nors atsiveža savo televizorių, tame irgi nieko blogo“, – sakė vyriausiasis gydytojas.
Tačiau visų – ir pacientų, ir personalo – prašoma, kad stengtųsi išjungti šviesą, jei ji nereikalinga ar patalpa tuščia. „Kol tęsiasi sunkmetis, taupydami mes atsisakėme technikos pirkimo. Taip pat metus nebus komandiruočių, jei kas nors kur nors važiuos, tai darys už savo pinigus“, – pridūrė V.Janušonis.
Dalyje uostamiesčio studentų bendrabučių taip pat ribojamas dalies prietaisų naudojimas. Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo mokyklos bendrabutyje gyvenantis vienos kolegijos studentas Marius pasakojo, kad jiems neleidžiama atsivežti televizorių. „Gerai, kad čia galiu naudotis savo kompiuteriu, tad bent internete galiu pasižiūrėti kai kurias televizijos programas“, – sakė vaikinas.
Bendrabučio, kuriame gyvena vaikinas, valdytoja Dalia Gagėlienė patvirtino, kad stengiamasi taupyti, tačiau teigė, kad televizorių, šaldytuvų, elektrinių viryklių neleidžiama atsivežti dėl kitų priežasčių. Anot pašnekovės, taip daroma dėl saugumo. Dėl studentų turimų elektros prietaisų gali kilti gaisras, kaip jau yra atsitikę ne viename šalies studentų bendrabutyje.
„Naujus šaldytuvus yra nupirkusi pati mokykla, o televizorius jaunuoliai gali atsivežti, tačiau jie taip pat turi būti nauji, kad nekiltų grėsmė dėl gaisro, – aiškino bendrabučio valdytoja. – Žinoma, prašome, kad visi taupytų elektrą, nepaliktų be reikalo įjungtos šviesos“.
Savivaldybėje – mažiau šviesos
Kas antra lemputė nuo šiol dega ir Klaipėdos savivaldybėje. Administracijos direktoriaus pavaduotojas Viačeslavas Karmanovas teigė, kad svarstoma galimybė savivaldybėje išjungti ir liftus. „Analizuojame, kiek tokiu sutaupysime. Ieškome visokiausių būdų: perpus sumažinome telefoninių pokalbių limitus, kai kur panaikinome galimybę tarptautiniams pokalbiams. Drąstiškai sumažinome komandiruočių skaičių. Taupome ir išlaidas kanceliarinėms prekėms“, – vardijo Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas V.Karmanovas. Anot jo, tokie sprendimai padeda gerokai sutaupyti.
 |
| 15min nuotr./Šiuo metu svarstoma, ar taupymo sumetimais uostamiesčio savivaldybėje nevertėtų išjungti liftų. |
Taupymo programos įvestos ir švietimo įstaigose. Realybė tokia, kad kai kurios mokyklos jau nebeįstengia nupirkti net tualetinio popieriaus. Pinigų trūksta ir uostamiesčio darželiams. Kaip teigė darželio-lopšelio „Aitvarėlis“ direktorė Aušra Jablonskienė, trūksta pinigų ryšio paslaugoms. Kai kurios auklėtojos darbo reikalais skambina iš savo telefonų. Dalį grupių lankančių vaikų tėvai patys yra nupirkę mobilųjį telefoną ir papildo kortelės sąskaitą iš savo piniginių. Tokiu būdu jie išsaugo galimybę susisiekti su auklėtojomis.
Anot „Aitvarėlio“ direktorės, vienam vaikui per dieną yra skirta 50 ct higienos ir ugdymo priemonėms. „Nėra net kalbos, kad tokios sumos užtektų, tėvai paremia ir šioje vietoje, nupirkdami kai kurių ugdymo priemonių“, – pridūrė pašnekovė.
Pernelyg drastiški sprendimai
Lietuvos vartotojų instituto direktorė Zita Čeponytė teigė, kad kai kurie taupymo būdai net ir sunkmečio metu yra pernelyg drastiški. „Kaip galima ligoninėse neleisti įkrauti telefono – tai yra būtina susisiekimo priemonė. Neleidžiant turėti televizoriaus taip pat persistengiama. Apskritai, abejoju, ar tokie sprendimai leidžia daug sutaupyti“, – teigė specialistė. Pasak Z.Čeponytės, klausimą, ar tokiais draudimais ir taisyklėmis nėra pažeidžiamos žmogaus teisės, kiekvienu atveju reikėtų nagrinėti atskirai.
