Toliau įstatymas bus svarstomas Seime.
„Pirmiausia atsiranda „aukštos kvalifikacijos darbuotojų“ savoka ir jiems žymiai palengvėja sąlygos pirmiausia gyventi, o po to ir įsidarbinti Lietuvoje. Prie jų yra priskiriami ir aukštųjų mokyklų dėstytojai, ir studentai – jie taip pat lengvesnėmis sąlygomis ir per trumpesnį periodą galės įsidarbinti – tai yra gauti leidimą pirmiausia gyventi Lietuvoje, o po to įsidarbinti“, – žurnalistams pirmadienį sakė vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis.
Priėmus įstatymo pataisas, maksimalus leidimų gyventi Lietuvoje aukštos kvalifikacijos specialistams, aukštųjų mokyklų dėstytojams ir mokslininkams išdavimo terminas sutrumpėtų nuo šešių iki dviejų mėnesių, kitiems – nuo šešių iki keturių mėnesių.
Taip pat plečiamas ratas Lietuvos piliečių giminių (ne Lietuvos piliečių), kurie pagal įstatymą galės gauti leidimus gyventi Lietuvoje. Iš trečiųjų šalių Lietuvos pilietis galės atvežti mūsų šalies pilietybės neturinčius anūkus bei proanūkius, taip pat tėvus ir senelius.
Pasak ministro, įstatymu visų pirma siekiama pritraukti iš užsienio aukštos kvalifikacijos specialistų.
„Esu įsitikinęs, kad šių įstatymų pakeitimų naudą labiausiai pajus Lietuvos darbdaviai, kuriems šiuo metu labai trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų“, – teigia R.Palaitis.
Šie įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimai perkelia į nacionalinę teisę trijų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas bei yra suderinti su naujausiais Europos Sąjungos (ES) reglamentais, apibrėžiančiais Šengeno vizų išdavimo, nacionalinių vizų galiojimo ir biometrinių duomenų ėmimo klausimus.
Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimais taip pat bus patikslintos Europos Komisijos ataskaitoje išdėstytos nuostatos, susijusios su ES piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje perkėlimu, taip pat nuostatos, liečiančios trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statusą.
