Sekite 15min Google
Žmonės ieško galimybių pagerinti pasirengimą
Beveik 86 proc. Lietuvos gyventojų yra girdėję rekomendaciją pasirūpinti, kad namų ūkis bent 72 valandas galėtų išsiversti be elektros, vandens tiekimo ir galimybės apsipirkti. Tai gera pradžia. Tačiau 2026 metų rugpjūtį atliktas tyrimas parodė ir kitą pusę: konkretų, raštu parengtą arba šeimoje suderintą veiksmų planą turi vos 5 proc. žmonių.
Tiesa, 72 proc. apklaustųjų mano, kad jų namų ūkis tikrai arba greičiausiai savarankiškai išsilaikytų tris paras. Vis dėlto geriamojo vandens bent trims dienoms turi 41 proc., alternatyvią galimybę pasigaminti maisto ar pasišildyti – 39 proc., o baterijomis maitinamą arba ranka įkraunamą radiją – 25 proc. apklaustųjų. Daugiausia žmonių yra pasirūpinę būtiniausiais vaistais, maistu, žibintuvėliu ar išorine telefono baterija ir grynaisiais pinigais.
Šie skaičiai nereiškia, kad visuomenė abejinga. Dažniausia nepasirengimo priežastis labai žmogiška: 30 proc. žmonių tiesiog dar neprisiruošė tuo pasirūpinti. 22 proc. nemano, kad tai būtina, 15 proc. stabdo numanomos išlaidos, o 9 proc. tiksliai nežino, ko reikia. Tačiau 52 proc. gyventojų ketina per artimiausius metus savo pasirengimą pagerinti. Vadinasi, noro yra – dažnai stinga tik aiškaus atspirties taško.
Reprezentatyvų tyrimą asociacijos „Visuotinė gynyba“ užsakymu atliko bendrovė „Norstat“. Apklaustas 1501 Lietuvos gyventojas, tyrimo paklaida – 3 proc. Nors klausimai buvo apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, tos pačios vandens, maisto, vaistų, ryšio ir šeimos susitarimų atsargos yra pirmasis saugumo sluoksnis ir karo atveju.
Gynyba – ne vien uniforma ir ginklas
Kariai ir ginkluotas pasipriešinimas yra būtina valstybės gynybos dalis, bet visuotinė gynyba reiškia platesnį susitarimą. Karo metu turi veikti ne tik kariuomenė: žmonėms vis tiek reikės medicinos pagalbos, maisto, vandens, elektros, ryšio, transporto, patikimos informacijos ir pagalbos pažeidžiamiausiems. Reikės, kad savivaldybės, įmonės, ligoninės, mokyklos, bendruomenės ir šeimos žinotų, ką daryti.
Todėl žmogaus vieta gynyboje neprasideda nuo klausimo, ar jis gali būti kariu. Ji prasideda nuo paprastesnių klausimų: ką moku, kokį darbą dirbu, už ką jau esu atsakingas, kiek laiko galiu skirti ir kokioje veikloje būčiau naudingiausias? Vienam artimiausias bus karinis pasirengimas, kitam – pirmoji pagalba, trečiam – ryšių, technikos ar kibernetinio saugumo žinios. Dar kitam svarbiausia bus pasirūpinti šeima, kaimynu, kuriam reikia pagalbos, arba tęsti darbą, be kurio sustotų svarbi vietos paslauga.
Asociacija „Visuotinė gynyba“ buria valstybės, verslo ir pilietinės visuomenės žmones, kad pasirengimas nebūtų paliktas tik atskiroms institucijoms. Vienas iš jos darbų – padėti gyventojui suprasti savo vaidmenį ir pasirengti praktiškai. Tam sukurtas ir svetainėje www.visuotinegynyba.lt patalpintas skaitmeninis įrankis „Ąžuolas“.
„Žinome, kad visuotinė gynyba yra kiekvieno reikalas, tačiau daugeliui trūksta atsakymo, ką galiu padaryti konkrečiai aš. Informacijos viešojoje erdvėje lyg ir netrūksta, tačiau ji yra fragmentuota, žmogui sudėtinga ją susirinkti, susisteminti ir prisitaikyti sau. „Ąžuolas“informacijos gausą paverčia aiškiu žinojimu ir konkrečiu veiksmų planu, pritaikytu kiekvienam žmogui individualiai. Tai suteikia aiškumą, užtikrintumą ir motyvuoja veikti nedelsiant“, – sako asociacijos „Visuotinė gynyba“ vadovas Tomas Godliauskas.
Vaidmuo, o ne primesta etiketė
Maždaug dviejų minučių trukmės „Ąžuolo“ testas padeda sužinoti galimą žmogaus vaidmenį karo metu pagal Valstybės gynybos planą. Klausimai susiję su amžiumi, dabartine veikla ir galimais jau turimais įsipareigojimais. Svarbi riba: vedlio atsakymas nėra oficialus paskyrimas, šaukimas ar teisinis sprendimas. „Ąžuolas“ nėra valstybės paslauga – jis paaiškina sistemą ir padeda žmogui suprasti, kuri vieta joje galėtų tikti būtent jam.
Tai ypač svarbu tiems, kurie apie savo vietą gynyboje iki šiol nė nesvarstė. Pavyzdžiui, slaugytoja ar paramedikas gali stiprinti pirmosios pagalbos gebėjimus, vairuotojas – domėtis logistika, elektrikas – infrastruktūros tęstinumu, informacinių technologijų specialistas – kibernetiniu saugumu. Ūkininkas geriausiai žino savo techniką, atsargas ir vietos kelius, mokytojas moka telkti bei aiškiai perduoti informaciją, o aktyvus bendruomenės narys pažįsta žmones, kuriems pirmiausia reikėtų pagalbos. Tai nėra automatinis pareigų paskirstymas, tačiau tokie kasdieniai gebėjimai padeda pamatyti galimas kryptis.
Vaidmuo yra ir tam žmogui, kuriam pačiam reikia daugiau pagalbos. Jei kasdien būtini vaistai, priežiūra ar specialios priemonės, svarbus pasirengimo darbas yra turėti jų atsargą, aiškiai surašytą sveikatos informaciją, artimųjų kontaktus ir iš anksto sutartą pagalbos būdą. Gebėjimas saugiai pasirūpinti savo poreikiais arba laiku pasakyti, kokios pagalbos reikės, taip pat stiprina šeimos ir bendruomenės atsparumą.
Šeši skirtingi keliai
Po vaidmens testo žmogus gali pasirinkti tikslą, dominančias sritis, gyvenamąją vietą, galimą skirti laiką ir jam artimesnę civilinę arba karinę kryptį. Pagal atsakymus vedlys sudaro asmeninę pasirengimo kortelę: pasiūlo vieną iš šešių kelių, pirmą konkretų veiksmą ir tinkamus mokymus, kursus, savanorystės ar tarnybos galimybes. Jei žmogus nenori vertinti savo karo meto vaidmens, šią dalį galima praleisti ir iš karto rinktis pasirengimo kelią.
Gynėjo kelias skirtas tiems, kuriems artima ginkluota gynyba, tarnyba, šauliška veikla ar pilietinis pasipriešinimas. Gelbėtojo kelias veda į pirmąją pagalbą, civilinę saugą ir psichologinės pagalbos žinias. „CyberGynėjo“ kryptis padeda stiprinti kibernetinį ir informacinį atsparumą – atpažinti apgaules, dezinformaciją bei skaitmenines grėsmes.
Technologo kelias siejamas su dronais, ryšiais, inžinerija, dirbtiniu intelektu ir duomenimis. Pagalbininko kelias apima humanitarinę bei socialinę pagalbą, darbą su bendruomene ir jaunimu. Profesionalo kelias primena, kad profesija ir darbovietė taip pat gali būti gynybos dalis: svarbūs veiklos tęstinumo, logistikos, transporto, tiekimo ir neatlygintinos ekspertinės pagalbos gebėjimai.
Šie keliai nėra šešios uždaros dėžutės. Žmogus gali pradėti nuo vienos krypties, vėliau ją keisti arba atlikti užduotis keliuose keliuose. Visų pradžia ta pati – gebėti bent 72 valandas pasirūpinti savimi ir artimaisiais. Tik tada pasirengimas auga į žinias, praktinius įgūdžius ir aktyvų įsitraukimą.
Nuo noro iki vieno atlikto darbo
„Ąžuole“ pasirengimas vaizduojamas kaip augantis medis: už atliktas užduotis žmogus renka giles ir pereina skirtingus lygius. Šis paprastas vaizdas padeda matyti pažangą, tačiau esmė ne žaidimas ir ne kuo aukštesnis įvertinimas. Svarbiausia, kad bendras noras „reikėtų pasiruošti“ virstų atliktais darbais.
Vienam pirmasis darbas bus nupirkti kelių dienų vandens atsargą. Kitam – patikrinti vaistų galiojimą, įsidėti grynųjų, susirasti baterijomis maitinamą radiją arba sužinoti artimiausią priedangą. Šeimai gali būti svarbiausia vakare prie stalo susitarti, kur susitikti, kas paims vaikus, kaip susisiekti neveikiant įprastam ryšiui ir kas padės vienam gyvenančiam artimajam.
Tam vedlyje yra ne tik testas. Čia galima pagal šeimos dydį susidaryti 72 valandų krepšio sąrašą ir sekti daiktų galiojimą, užpildyti, išsaugoti bei atsispausdinti šeimos veiksmų planą, žemėlapyje rasti artimiausią priedangą, perskaityti informaciją apie perspėjimo signalus, evakuaciją, mobilizaciją ir civilinę saugą. Galimybių katalogas padeda atsirinkti mokymus, kursus, savanorystę ar tarnybą pagal žmogaus interesus ir turimą laiką.
Naudojantis „Ąžuolu“ nereikia kurti paskyros ar pateikti asmens kodo, adreso ir darbovietės. Pasirinkimai lieka naudotojo įrenginyje. Tai leidžia ramiai peržiūrėti siūlomą kelią, grįžti prie jo vėliau ir pasirengimą auginti savo tempu.
„Gynyba veikia tik tada, kai ji yra visuotinė. Todėl svarbu, kad prisidėtų visi – žmonės, bendruomenės, verslas“, – sako „Mainline.inc“ įkūrėjas ir vadovas Audrius Zujus. Bendrovė įgyvendino „Ąžuolo“ technologinę dalį ir padovanojo jį asociacijai „Visuotinė gynyba“, kad žmonėms būtų paprasčiau pasirengti ir suprasti savo vaidmenį.
Karo grėsmė nėra kvietimas kasdien gyventi baimėje. Tai priežastis ramiai susitarti dėl dalykų, kuriuos galime padaryti iš anksto. Pirmas žingsnis neturi būti brangus ar didelis: skirti dvi minutes testui, pasirinkti vieną užduotį ir ją atlikti. Kai žmogus žino, ką darys pats, jo šeimai, bendruomenei ir valstybei lieka mažiau nežinios.
Skaitmeninį vedlį „Ąžuolas“ galima rasti svetainėje www.visuotinegynyba.lt.
