Pastarosios operos fabula – labai paprasta: Seneliui ir Senelei liko vienintelis turtas – Arklelis, kurį Senelei pritariant („Ką tu padarysi – viskas bus gerai“), Senelis nusprendžia parduoti arba išmainyti. Senelis leidžiasi į kelionę („Nio! Parduosiu arba išmainysiu“) ir pakeliui sutinka skirtingus žmones, taip pat keliaujančius į miesto turgų su savo gyvūnais. Kelyje, vieni paskui kitus, įvyksta Seneliui nepaprastai „naudingi“ mainai. Pagrindinės šios vaikiškai nevaikiškos operos temos – meilė ir dvasinių vertybių prioritetas žmonių gyvenime.
Pirmąjį veiksmą užbaigia Senelio daina ir šokis su Vištele. Tačiau antrojo veiksmo pradžioje įvyksta dar vieni mainai: višta iškeičiama į supuvusių obuolių maišą. Senelis šventai įsitikinęs tokių mainų naudingumu. Jis visiškai neabejoja ir Senelės džiaugsmu dėl tokios sėkmės! Šitaip šauniai įvykdęs savo sumanymą, jis nueina į smuklę. Čia, tarp kitų lankytojų, „karaliauja“ turtuolių svetimšalių pora.
„Na ir gausi sugrįžęs nuo savo pačios!“, – seneliui tvirtina svetimšaliai. „Ji mane už tai išbučiuos ir dar pasakys: „Ką Senelis padarys, viskas bus gerai!“, - atsako Senelis. Įvyksta lažybos, po kurių visi susižavėję smuklės lankytojai iškeliauja į Senelio ir Senelės namus. Čia, visiems matant, įvyksta stebuklas: Senelė džiaugiasi, klausydamasi Senelio pasakojimo apie mainus ir galiausiai, dėkodama iš visos širdies, Senelė meiliai pabučiuoja Senelį, o svetimšaliai, palikdami praloštą statinę aukso, palieka šitą keistą, nepaprastą kraštą.
