Žemuosiuose Kaniūkuose, Pakalnės gatvėje, stovinčiam daugiabučiui ekspertai yra skyrę griežtą verdiktą – namas, kuriame gyvena apie pusšimtis žmonių, yra avarinės būklės. Prieš 14 metų statyto namo sienose žiojėja nemažos skylės, o pamatai smenga į žemę. Daugiabutyje gyvenantys kauniečiai dar prieš pusę metų pradėjo minti miesto valdininkų slenksčius. Po ilgų klajonių biurokratijos koridoriais, šis klausimas praėjusį trečiadienį pagaliau atsidūrė Kauno tarybos kolegijos darbotvarkėje. Tačiau tąkart politikai pabijojo, jog priėmus teigiamą sprendimą, savivaldybę užplūs daugybės apgriuvusiuose daugiabučiuose gyvenančių kauniečių pagalbos prašymai.
Visi juk suvokėme, kad jeigu nepadėsime, o kažkas atsitiks, tapsime atpirkimo ožiais, – sakė R.Mikaitis.„Aš kalbu apie dar dešimtis namų, kurių bendrijos kreipsis į savivaldybę ir prašys dar po šimtą tūkstančių iš direktoriaus rezervo. Ką tada reikės daryti?“, – tuomet baiminosi meras Andrius Kupčinskas, pasiūlęs klausimo svarstymą atidėti iki kito kolegijos posėdžio.
Vakar šį klausimą kolegijoje pristatęs savivaldybės Civilinės saugos tarnybos vedėjas Jonas Griškevičius politikams pateikė papildomų dokumentų bei griūvančio namo nuotraukų. Panašu, jog tai padėjo suminkštinti kolegijos narių širdis ir šie be didesnių diskusijų nutarė iš savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo fondo minėto namo pamatų stiprinimo darbams skirti iki 95 tūkst. litų.
„Ir praeitą savaitę mes nebuvom kategoriškai prieš. Visi juk suvokėme, kad jeigu nepadėsime, o kažkas atsitiks, tapsime atpirkimo ožiais“, – trečiadienį teigė miesto vicemeras Rimantas Mikaitis.
„Jeigu vakar politikai būtų atsisakę padėti, per metus dvejus rytinis namo šonas tikrai galėjo sugriūti, – tvirtino J.Griškevičius. – O pagalbos prašytojų antplūdžio neturėtų būti, nes iš rezervo fondo paramą galima skirti tik tokiems avarinės būklės namams, kurių plotas viršija 600 kv. m. Tokių Kaune yra labai mažai“.
