Didžiausia kaltė, kad nesugebama pritraukti turistų ir šaltuoju sezonu, anot turizmo agentūrų, kliūva tiek vietos valdžiai, neturinčiai aiškios strategijos, tiek verslininkams, trokštantiems tik greito pelno.
Planai turistus prisivilioti vandens parku, didžiuliais SPA centrais ar žiemos pramogos vis dar likę tik kalbomis. Ir šiemet pajūrio turizmo specialistai neturi jokių kozirių, kaip atvykėliams tapti patraukliems ir žiemą. Turistų vilionės lieka tokios pačios – Kalėdų eglutės, naujametiniai fejerverkai ir, žinoma, galimybė pasivaikščioti pajūriu.
Neišnaudoja net gintaro
„Sudėtinga rasti motyvų, kodėl reikėtų vežti žmones iš Vilniaus daugiau nei tris šimtus kilometrų į Palangą. Dėl Gintaro muziejaus? To seniai nebepakanka“, – teigė Vilija Sniečkutė, vadovaujanti agentūrai „Baltic Way“. Jai pritarė ir kitų agentūrų atstovai – Lietuvos pajūris beviltiškai pralaimi konkurencijos kovą net kaimyninės Latvijos pajūrio miesteliams.
„Tas pats gintaras galėtų būti žymiai labiau išnaudojamas. Na, yra muziejus, karolių prekeiviai. Bet to neužtenka. Turistams reikia atrakcijų, pavyzdžiui, SPA procedūrų su gintaru, net tos pačios degtinės su gintariukais“, – įsitikinusi Žydrė Gavelienė, vadovaujanti Nacionalinei turizmo verslo asociacijai.
Specialistai pastebėjo, kad rekonstruotas Gintaro muziejus tampa nebepatrauklus keliautojams. Gintaro ekspozicijoje sumažėję, dalį salių užpildė baldai. Tokius esą galima išvysti ir antikvariatuose.
Anot turizmo verslo atstovų, Lietuvos pajūrio kurortai labiau trauktų turistus, jei išnaudotų pačią Baltijos jūrą. „Jau dvidešimt metų sakau, kad Palangai būtina turėti baseiną su tos pačios jūros vandeniu. Tai būtų didžiausias privalumas ir išskirtinumas. Dėl to galėtų turistai važiuoti į Palangą, o ne, tarkim, Druskininkus“, – įsitikinusi agentūros „Lithuania Holidays“ vadovė Nijolė Pakalnienė. Tačiau tokio baseino Palanga neturi, o „Lino“ baseiną, kadaise traukusį lietuvius iš atokiausių kampelių, dauguma jau baigia ir pamiršti.
Ž.Gavelienės tikinimu, pajūris daugiau laimėtų vystydamas vandens turizmą. „Turi jūrą, bet ir tos pačios neišnaudoja. Be to, pasigendame laivų reitingavimo. Mums, turizmo verslo atstovams, kartais sudėtinga, nes nežinai, koks laivas lauks pajūryje, kokias paslaugas jis galės suteikti“, – teigė pašnekovė. Kartą asmeninei šventei išsinuomojusi laivą, kuriuo ketino pasiplaukioti po Kuršių marias, vilnietė smarkiai nusivylė. Laivo šeimininkai negebėjo pasiūlyti jokių paslaugų, tik pasiplaukiojimą, o pramogautojai turėjo patys tvarkyti stalą ir nurinkti indus.
Pinigus atneštų ir žvejyba
Turizmo bendrovės „Litamicus“ vadovas Stasys Maslauskas tikino, kad pajūris galėtų nemažai užsidirbti net ir iš žvejų.
„Per metus yra net dvi savaitės, kai į pajūrį suvažiuoja tūkstančiai žvejų. Būtent šaltuoju metu gaudyti stintų. Ką jie čia randa? Kokių paslaugų? Ogi jokių. Net neturi kur įsigyti karšto maisto, jau nekalbant apie galimybes išsinuomoti aprangą žvejybai ar meškeres“, – teigė S.Maslauskas, ne kartą žiemą iš Vilniaus važiavęs gaudyti stintų.
Anot jo, stokojama net informacijos apie pasirodžiusias stintas. Apie tai esą pajūriui reikėtų rėkti, kad atvažiuotų daugiau žvejų, kurie čia būtų pasiruošę leisti pinigus.
„Sėdėdami Vilniuje labai retai sulaukiame iniciatyvų iš Klaipėdos, kviečiančių atvažiuoti, pasižiūrėti, ką naujo turi“, – apgailestavo ir Ž.Gavelienė.
Palangos podukra vadinamai Šventajai apskritai siūloma pasitempti. Sostinės turizmo agentūrų vadovai pripažįsta – svečių iš užsienio stengiasi nebevežti į šį kurortinį miestelį.
„Jei reikėtų kurti siaubo filmą, kaip foną parinkčiau Šventąją žiemą“, – tokia frazė nuskambėjo susitikime.
Žiemą dirbti – per brangu
Anot Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro vadovės Reginos Songailienės, žiemą Neringai konkuruoti su Druskininkais – beveik neįmanoma. „Pirmiausia, jie neturi tiek apribojimų dėl statybų, prie jų nėra nacionalinio parko“, – teigė vadovė.
Pasak jos, turizmo verslas – lyg uždaras ratas. Sumažėjus žmonių srautui verslininkai vienas po kito žiemai užveria kavines, viešbučius. Esą šildymo išlaidos – pernelyg didelės, kad būtų galima laikyti viešbutuką atvirą ir žiemą.
„Tada mes susiduriame su kita problema. Suorganizavę kokį renginį nebegalime prikviesti žmonių, nes tiesiog nėra kur apgyvendinti“, – sakė R.Songailienė.
Prognozuojama, kad Palanga šiais metais bus sulaukusi maždaug 800–900 tūkst. poilsiautojų. Turizmo informacijos centrą liepą kasdien aplankydavo po maždaug 300 lankytojų. Dabar džiaugiamasi, kai jų ateina koks dešimt. „Gal ir mūsų agentūros ne visos žino, kad Palangoje taip pat yra sanatorijų. Gal ne visos prilygsta Druskininkams, tačiau yra“, – pažymėjo centro vadovė Alla Valužienė.
Statistikos departamento duomenimis, vasaros mėnesiais Palangoje apgyvendinama po maždaug 30-40 tūkst. žmonių. Pavyzdžiui, sausį čia apgyvendinama maždaug 5 tūkst. žmonių.
Uostamiesčio Turizmo informacijos centrui vadovaujanti Romena Savickienė apgailestauja, kad ir Klaipėdoje turizmą veikia sezoniškumas. „Kauno pavyzdys rodo, kaip puikiai veikia pigių skrydžių bendrovės. Ir šiandien ten viešbučiai turi darbo. Jei būtų galimybių, siūlyčiau atgaivinti geležinkelių kryptis į Maskvą bei Sankt Peterburgą“, – įsitikinusi pašnekovė.
Klaipėdietės manymu, uostamiestis galėtų turėtų antrajai Jūros šventei prilygstančią kalėdinę mugę.
Auga kaip ant mielių
Turistų srautas Druskininkuose šiais metais dar labiau išaugo. Statistikos departamento duomenimis, šiais metais kurortą aplankė 15 proc. daugiau turistų nei pernai. Pernai sausio–rugsėjo mėnesiais Druskininkus aplankė 149,7 tūkst. tiek vietinių, tiek užsienio keliautojų, šiais metais – 172 tūkst.
Žymiai padaugėjo (beveik 16 proc.) keliautojų iš užsienio, ypač Rusijos, Lenkijos bei Baltarusijos.
Druskininkai išsprendė sezoniškumo problemą – visais mėnesiais atvyksta labai panašus skaičius turistų. Pavyzdžiui, sausį čia apsilankė beveik 19 tūkst. turistų, rugpjūtį – 23,6 tūkst. Druskininkai turistus visais metų laikais vilioja ne tik puikia gamta, bet ir sutvarkytais ežerų paplūdimiais, parkais, dviračių takais, vandens parku, slidinėjimo trasomis po stogu, nuotykių parku, SPA procedūromis.
