Sekite 15min Google
Vasarį paskelbus tarptautinį konkursą architektams buvo iškelta ambicinga užduotis – sukurti ne tik pastato, kuriame būtų eksponuojami meno kūriniai, architektūrinę idėją, bet ir tokią architektūrą, kuri pati taptų meno kūriniu, miesto simboliu, nauja Palangos ikona.
Palangos meno galerijos architektūrinės idėjos konkursui iš viso buvo pateikta 12 pasiūlymų. Įvertinus jų atitiktį konkurso sąlygoms, dėl nugalėtojo vardo varžėsi aštuoni projektai.
Pirmoji vieta ir 13 tūkst. eurų premija skirta MB Studija „Heima“ už projektą „Įkvėpti“. Antroji vieta ir 10 tūkst. eurų premija atiteko MB „Syrusas“ už projektą „Šilas“, o trečiąją vietą ir 7 tūkst. eurų premiją pelnė UAB „Ambraso architektų biuras“ už projektą „Didysis Švilpis“.
Pirmosios vietos laimėtojų projekte „Įkvėpti“ būsimoji galerija projektuota kaip horizontalus, vieno aukšto, organiškų formų pastatas, natūraliai įsiliejantis į Palangos kraštovaizdį. Projekto architektūrinę išraišką įkvėpė pajūrio gamta – banguojantis stogo siluetas primena vėjo supustytų kopų reljefą ir jūros bangų ritmiką. Teritorijoje numatytas skulptūrų parkas, pėsčiųjų ir dviračių takai bei atviros viešosios erdvės.
Antrosios vietos laimėtojų MB „Syrusas“ projektas „Šilas“ paremtas miesto ir miško dialogu. Jame atsigręžta į Palangos XX amžiaus antrosios pusės kurortinės architektūros tradiciją ir tuo metu būdingą paviljono architektūrą, kurią puoselėjo tuometis Palangos vyriausiasis architektas Albinas Čepys.
Trečiąją vietą pelnęs „Didysis Švilpis“ įkvėptas iš Palangos krašto kilusio skulptoriaus Antano Mončio to paties pavadinimo kūrinio. Galerijos pastatas projektuotas taip, kad „ištirptų“ kraštovaizdyje – jo tūris priglaustas prie žemės ir uždengtas plačiu žaliuoju stogu.
Palangos meno galerijos architektūrinės idėjos konkursui pateiktus projektus vertino komisija, kuriai vadovavo Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Gintaras Balčytis.
Komisijoje taip pat dirbo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas architektas Rolandas Palekas, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius Arūnas Gelūnas, Architektų sąjungos administracijos direktorė Daiva Šereikienė, Palangos architektas Donatas Rakauskas, kurorto savivaldybės vadovai ir atstovai.
Architektams buvo duota užduotis ne tik pateikti pastato architektūrinę viziją, bet ir suplanuoti apie 3 700 kv. metrų galerijos erdves, kuriose būtų galima įrengti ekspozicijų, edukacijų, renginių, administracines ir kitas galerijos veiklai reikalingas patalpas.
Būsimoje galerijoje turi būti transformuojama pagrindinė parodų salė, tinkama įvairaus formato kūriniams ir šiuolaikio meno instaliacijoms, erdvės nuolatinėms ir laikinosioms ekspozicijoms, multimedijų zona, edukacinės erdvės vaikams ir suaugusiesiems, renginių salė, knygynas bei kavinė. Svarbi galerijos dalis būtų ir lauko ekspozicijų erdvė.
-
Palanga kviečia pamatyti savo ateitį: pristatomos būsimos meno galerijos idėjos
-
Vilniaus kongresų centro vizija ryškėja: paaiškėjo preliminarūs lyderiai
-
Naujas kvartalas prie vandens: įvertintos architektūrinės idėjos
-
Pamatykite: paaiškėjo, kaip atrodys Vilniaus kongresų centras
-
Paaiškėjo, kas imsis Aukščiausiojo Teismo būstinės atnaujinimo: investicijos į projektą sieks 15 mln. eurų
Palangos meno galeriją norima statyti Vytauto gatvės pabaigoje, vadinamojoje Žiemos aikštėje, šalia Birutės parko ir netoli Tiškevičių rūmų, kuriuose šiandien veikia Gintaro muziejus. Tai istorinę aurą turinti ir itin svarbi Palangos miesto urbanistinė vieta.
Pasak kurorto mero Šarūno Vaitkaus, būsimoji galerija Palangai svarbi ne tik kaip naujas kultūros pastatas.
„Norime, kad į Palangą galėtume pakviesti geriausius Lietuvos ir užsienio muziejus, šiuolaikio meno centrus, menininkus. Norime tarptautinių parodų, edukacijų, menininkų rezidencijų, susitikimų su kūrėjais. Siekiame, kad žmogus galėtų atvažiuoti į Palangą ne tik prie jūros, bet ir dėl kultūrinės patirties. Tai yra mūsų ambicija – kad Palanga atsirastų tarptautiniame kultūros žemėlapyje kaip miestas, kuriame vyksta svarbūs meno procesai“, – sako Palangos meras Š. Vaitkus.
Kitas žingsnis įgyvendinant Palangos meno galerijos idėją – viešojo pirkimo procedūros, kurių metu bus siekiama įsigyti pirmosios vietos laimėtojų pasiūlytos architektūrinės vizijos projektavimo paslaugas.