„Norėdamas užtikrinti sklandų tolimesnį Vyriausybės ir valdančiosios koalicijos darbą, esu tvirtai apsisprendęs pasitikrinti politinį pasitikėjimą Lietuvos Respublikos Seime. Neabejoju, kad šis vertinimas prisidės prie tolimesnio konstruktyvaus Ministrų Kabineto darbo. Jau kelis mėnesius matome sutelktą oponentų ataką siekiant destabilizuoti Vyriausybės darbą ir pakeisti esamą valdžią”, – pareiškė G. Paluckas.
Ministras Pirmininkas, suprasdamas iškilusius iššūkius, susijusius su pasitikėjimu juo, kaip valdančiosios koalicijos lyderiu ir LSDP atsakomybe, ir toliau laikosi nuomonės, kad dėl viešojoje erdvėje iškeltų klausimų pirmiausia turi būti pateiktos faktines aplinkybes pagrindžiančios atitinkamų institucijų išvados, rašoma partijos paskelbtame pareiškime.
Pagal Konstituciją, Vyriausybė privalo atsistatydinti, kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma slaptu balsavimu pareiškia nepasitikėjimą Vyriausybe ar ministru pirmininku.
Gintautas Paluckas su Gitanu Nausėda turėtų susitikti ketvirtadienį ryte.
Tikrintis pasitikėjimą pasiūlė prezidentas
Pasitikrinti pasitikėjimą Seime ministrui pirmininkui trečiadienį po pokalbio telefonu su juo rekomendavo šalies vadovas Gitanas Nausėda, rašoma trečiadienį Prezidentūros išplatintame pranešime.
„Paprašiau premjero pateikti visuomenei paaiškinimus dėl naujai paaiškėjusių faktų, taip pat primygtinai pasiūliau pasitikrinti politinį pasitikėjimą parlamente“, – sakė šalies vadovas.
G. Nausėda viliasi, kad teisėsaugos institucijų atliekami tyrimai duos atsakymus į esminius klausimus.
„Tačiau kartu svarbu žinoti, ar premjeras ir ši Vyriausybė tebeturi pakankamą palaikymą Seime. Artėja itin svarbi Seimo rudens sesija, kurios metu bus tvirtinamas 2026 metų valstybės biudžetas ir rekordinės išlaidos gynybai, esame sudėtingoje geopolitinėje situacijoje, todėl politinis neapibrėžtumas nėra priimtinas“, – sakė prezidentas.
Premjeras Paluckas pastaruoju metu sulaukė daug klausimų dėl buvusių verslo sandorių ir nekilnojamojo turto įsigijimo aplinkybių.
Kaip trečiadienį paskelbė visuomenininkas Andrius Tapinas, pernai Klaipėdos rajone įsteigta „Dankora“ gavo beveik 173 tūkst. eurų paramą iš Nacionalinės mokėjimo agentūros administruojamos programos LEADER, ji buvo skirta plėsti elektromobilių ir laivų įkrovimo infrastruktūrą Drukių kaime.
Iš pradžių įmonės akcininku buvo Kostas Mikalajūnas, vėliau pardavęs savo akcijas premjero brolio Dano sutuoktinei Virginijai Paluckienei, dirbančiai Palangos kurorto muziejaus direktore.
2025 metų vasarį „Dankora“ paskelbė pirkimą įsigyti baterijų sistemoms su dviem inverteriais. Pirkimą laimėjo vienintelė jame dalyvavusi įmonė „Garnis“, kurioje G. Paluckas turi 49 proc. akcijų.
BNS rašė, kad pernai įsteigtas „Garnis“, kurio likusias akcijas valdo premjero verslo partneris Mindaugas Milašauskas, figūruoja ir anksčiau skelbtame žurnalistiniame tyrime, kur žurnalistinių tyrimų centras „Siena“ ir A. Tapino įkurta „Laisvės TV“ atskleidė, jog minima bendrovė G. Paluckui būnant premjero gavo 200 tūkst. eurų lengvatinę paskolą iš nacionalinio plėtros banko ILTE.
Premjerui ir M. Milašauskui priklauso ir kita panašioje srityje ilgiau veikianti įmonė „Emus“, todėl kelti klausimai, ar paskolos „Garniui“ lėšos nebuvo neteisėtai panaudojamos „Emus“, negalėjusios gauti lengvatinės paskolos iš ILTE dėl per ilgos veiklos trukmės, naudai.
Dėl šios istorijos ikiteisminį tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) savo ruožtu aiškinasi, ar premjeras neturėjo nusišalinti, kai Vyriausybėje priiminėjo su ILTE susijusius sprendimus.
Tuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atskirame tyrime aiškinasi premjero ryšius su verslininku Darijumi Vilčinsku, aplinkybes G. Paluckui praeitame dešimtmetyje perkant nekilnojamąjį turtą ir vystant įmonę „Sagerta“, kurią finansavo D. Vilčinsko atstovaujama bendrovė „Uni Trading“.
Praėjusią savaitę „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ taip pat pranešė, kad atlyginti priteistą 16,5 tūkst. žalą Vilniaus savivaldybei vadinamojoje žiurkių byloje premjeras baigė tik šių metų liepą, pervedęs likusius 4,9 tūkst. eurų.
