Kaip skelbia organizatoriai, festivalis kvies iš arčiau pamatyti, kaip veikia „viena stipriausių krašto tapatybės dalių“.
Šiemet renginio geografija apims ne tik Panevėžį, bet ir rajono vietoves – programos veiklos vyks Raguvoje, Kaimiškyje, Ramygaloje ir Radviliškyje.
Tris dienas lankytojams duris atvers gamybos įmonės ir industrinę miesto istoriją menančios erdvės, vyks kūrybinės veiklos, pramogos, o renginio savaitę maitinimo įstaigos kvies ragauti pramonės įkvėptų skonių.
„Atviros pramonės savaitgalis skirtas visiems, norintiems geriau pažinti Panevėžio krašto pramonę, jos žmones, technologijas ir čia kuriamą ateitį. Panevėžio mieste ir rajone veikiančios įmonės skaičiuoja dešimtmečius, o jų kuriami pažangūs gaminiai, technologiniai sprendimai ir produktai pasiekia ne tik Lietuvos, bet ir užsienio rinkas“, – skelbia organizatoriai.
Šiemet renginio lankytojai galės susipažinti su Panevėžio mieste ir rajone veikiančiomis pramonės sritimis – nuo elektronikos, metalo apdirbimo, plastiko, stiklo, inžinerinių įrenginių projektavimo iki maisto ir gėrimų, drabužių, baldų gamybos, augalininkystės ir kitų krypčių.
Įmonės kvies pamatyti, kaip gimsta idėjos, kokių sprendimų reikia jiems įgyvendinti ir kokios kompetencijos šiandien reikalingos moderniai pramonei.
Renginio programa neapsiribos tik ekskursijomis po gamybos įmones. Ankstesniais metais naujomis patirtimis virto ir industrinę miesto istoriją menančios erdvės – Cukraus fabriko pastatas, „Aukštaitijos vandenų“ požeminis vandens rezervuaras ir kitos vietos, kuriose vyko kūrybinės dirbtuvės, instaliacijos, parodos bei renginiai.
Organizatorių teigimu, netikėtą pramonės perspektyvą renginyje kuria ir gastronominė programa. Pernai prie jos prisijungė aštuonios maitinimo įstaigos, specialiai renginiui sukūrusios pramonės įkvėptus patiekalus ir gėrimus – nuo aeruoto espreso iki sočių aukštaitiškų virtinių ir prancūziškų skrebučių.
Praėjusiais metais gamybos įmonėse surengta daugiau kaip 100 ekskursijų, iš viso renginyje apsilankė daugiau kaip 2,6 tūkst. svečių iš visos Lietuvos, daugiausia – iš Vilniaus, Kauno ir Šiaulių.
