Pirmiausia ir didžiausia problema – visoje šalyje tėra vos vienas prietaisas kvapams tirti. Ir tas pats jau kelis mėnesius yra sugedęs. O kol nėra su kuo patikrinti kvapų, juos leidžiančios įmonės gyventojus gali smardinti kiek panorėjusios – jų vis tiek niekas nepatikrins.
Devyni laiškai – nulis rezultatų
Kėdainiečių kova už teisę į gryną orą prasidėjusi jau seniai. Tiesa, dėl kovos vaisių būtų galima pasiginčyti, mat dažnas jau tiesiog nuleidęs rankas ir susitaikęs su tuo, kad Kėdainiuose smirda. Ir nieko čia jau nepadarysi. Ir skundus žmonės nustojo rašyti, kartais tik, nebeatlaikę, socialiniuose tinkluose nuleidžia garą, ir toliau eina gyventi užsidarę langus, nes nebegali pakęsti smarvės, sklindančios iš lauko. Na, o dabar ir langų darinėti dažnai nereikia – arba atidaryti tik trumpam – prasivėdinti, mat lauke šalta.
2025 m. rugsėjo 8-ąją, kai miesto centrą užliejo nepakeliamas sieros ir cheminių medžiagų tvaikas, nusprendėme ir mes nusiųsti skundą Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui. Dėl paties fakto, kad vėl smirda, ir dėl tyrimo, kad būtų aišku, kaip gi tie skundai nagrinėjami, ir kodėl žmonės jų neberašo.
NVSC skundą priėmė, praėjus maždaug savaitei pranešė, kad pradedamas pirmasis kontrolės etapas – komisijos sudarymas.
Spalį pagaliau prisiruošta nuvykti prie AB „Lifosa“. Tačiau, kaip dažnai nutinka tokiuose patikrinimuose, tuo metu kvapo nesijautė. Pamanyk tik, praėjo tik mėnuo, o kvapo jau… nė kvapo.
Vis dėlto, tai ne pirmas NVSC susidūrimas su Kėdainių pramonės rajono įmonėmis, todėl, žinodami priešistorę, specialistai patvirtino, kad kvapas tikrai galėjo būti, galėjo sklisti ir iš konkrečios įmonės, todėl patikrinimas bus tęsiamas toliau.
Atrodė, kad sprendimas buvo arti – jau buvo suplanuoti oro mėginių tyrimai. Tačiau čia prasidėjo įdomioji, o kartu ir liūdnoji, istorijos dalis.
Sugedęs olfaktometras yra vienintelis įrenginys Lietuvoje, galintis nustatyti kvapo koncentraciją oro mėginiuose.
Vienas olfaktometras visai Lietuvai
Paaiškėjo, kad Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL), kuri vienintelė šalyje atlieka tokius tyrimus, yra paralyžiuota. Priežastis – sugedęs olfaktometras. Tai vienintelis įrenginys Lietuvoje, galintis nustatyti kvapo koncentraciją oro mėginiuose.
Lapkričio 3 d. pranešta apie gedimą. Gruodžio viduryje atsirado viltis – laboratorija pranešė, kad prietaisas taisomas arba jau sutaisytas, ir numatė tyrimus sausio mėnesiui. Tačiau sausio 2-ąją, o vėliau ir sausio 15-ąją NVSC ir vėl parašė, kad skundo nagrinėjimas atidedamas, nes sutaisytas olfaktometras, deja, deja, vėl sugedo.
NVSPL atstovas Algirdas Keblas teigė, kad šis 2012 metais įsigytas brangus prietaisas anksčiau negedo, o vieno vieneto Lietuvai esą turėtų pakakti.
„Olfaktormetras yra brangus prietaisas, be to jam reikalingos specialiai pritaikytos patalpos, apmokytas personalas ir t. t.
Dirbant įprastu režimu vieno, olfaktometro pakanka patenkinti tyrimų skaičių, reikalingą kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore procedūroms atlikti“, – aiškino laboratorijos sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus vedėjo pavaduotojas.
Tačiau praktika rodo ką kita, mat sugedus šiam vieninteliam prietaisui, visa valstybės vykdoma kvapų kontrolė tiesiog nustoja egzistuoti.
„Atvirų durų“ dienos smardinti
Kritinė situacija Kėdainiuose nėra išimtis. NVSC pripažįsta, kad dėl tos pačios sugedusios technikos į stalčius nugulė ir tyrimai dėl UAB „Rumšiškių paukštynas“ skleidžiamos smarvės Dovainonyse.
Ką tai reiškia verslui? Tai signalas, kad įstatymai ir higienos normos šiuo metu yra tik popieriaus lapas.
Jei nėra galimybės išmatuoti emisijos rodiklių, vadinasi, nėra ir pažeidimo įrodymų.
Įmonės gali smardinti aplinką tiek, kiek joms patinka – kontrolės mechanizmas yra sugedęs tiesiogine prasme. Kol valstybinė laboratorija mėnesių mėnesius bando sutaisyti vienintelį turimą oro mėginius galintį ištirti įrenginį, verslo gigantai gali ramiai ignoruoti bet kokius skundus.
Kodėl ministerija tyli?
Šioje istorijoje labiausiai stebina ne biurokratų lėtumas, o jų vadovybės pozicija. Tiek NVSC, tiek tyrimus atliekanti laboratorija (NVSPL) yra tiesiogiai pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai.
Redakcijai kreipusis ir į abi įstaigas, ir į ministeriją su prašymu paaiškinti, kodėl šalis yra tapusi vieno prietaiso įkaite ir kodėl toleruojama situacija, kai gyventojų sveikata palikta likimo valiai, atsakymo sulaukta tik iš Nacionalinės visuomenės sveikatos centro ir tyrimus atliekančios laboratorijos. Abi įmones kuruojanti ir finansuojanti Sveikatos apsaugos ministerija pasirinko tylą.
Norime priminti, kad visai neseniai Kėdainiuose besilankiusi SAM ministrė Marija Jakubauskienė aiškino, kad ministerija yra gyventojų, ne verslo pusėje, ir kad imtasi priemonių spręsti sunkiai įveikiamas smarvės problemas.
Tos priemonės, tiesa, tokios popierinės, palyginus su faktu, kad Lietuva jau kelis mėnesius neturi prietaiso, kuriuo galėtų tas popierines priemones įgyvendinti.
Nors laboratorija tikina, kad daro viską, kad kuo greičiau galėtų atlikti pažadėtus tyrimus, vargu ar olfaktometro remonto darbai yra laboratorijos jurisdikcija. Kaip ir savavališkas sprendimas įsigyti kitą prietaisą, arba siųsti mėginius į užsienio šalis, ar bet kokios kitos alternatyvos – tokie dalykai ir sprendimai turėtų būti ministerijos rūpestis…
Kita vertus, kas gi tie keli skundai valstybės akyse? Nejau šalis puls pirkti brangius naujus prietaisus dėl poros skundų?
Veikiausiai, ne.
Tiesa, tų skundų ir yra tik du būtent dėl tokio skundų nagrinėjimo maratono. Ar valdininkai bent pagalvoja, kokia bejėgystė apima žmogų, paprašiusį pagalbos iš valstybinio aparato?
Veikiausiai, taip pat ne.
