„Artimo žmogaus netektis yra skaudi nelaimė bet kokiu atveju, dėl to valstybės pareiga yra padėti artimiesiems bent jau prisidedant materialiai – skiriant laidojimo pašalpą, kad galima būtų tinkamai atsisveikinti su tuo, kurio neteko“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.
Ministrė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu galiojantis įstatymas Paramos mirties atveju įstatymas nustato, jog laidojimo pašalpa mokama asmenims, laidojantiems mirusį Lietuvoje nuolat gyvenusį asmenį – tą, kurio duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvoje, o neturinčio gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena, įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą.
Pernai laidojimo pašalpą gavo 40,2 tūkst. asmenų, šiai pašalpai mokėti panaudota 41,8 mln. Lt.
Tačiau praktikoje pasitaiko atvejų, kai mirusių asmenų gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių – dažniausiai dėl senatvės, sveikatos sutrikimų, ligų, ankstyvos kūdikio mirties ir pan.
Siūloma įtvirtinti nuostatą, kad laidojimo pašalpa būtų skiriama tuo atveju, kai vaikas miršta nesukakęs 3 mėnesių ir jo gyvenamoji vieta teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo deklaruota Lietuvoje. Ši amžiaus riba pasirinkta dėl to, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodeksą vaiko gimimas turi būti įregistruotas per tris mėnesius, o praktikoje pasitaiko atvejų, kai kūdikis miršta nesukakęs trijų mėnesių, tačiau tėvai dar nespėja įregistruoti jo gimimo.
Taip pat numatyta nustatyti teisinį pagrindą savivaldybės tarybos nustatyta tvarka iš savivaldybės biudžeto lėšų skirti laidojimo pašalpą tais atvejais, kai mirusio asmens gyvenamoji vieta teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo deklaruota Lietuvoje.
Ministerija atkreipia dėmesį, kad tai nepaneigtų dabartinio galiojančio teisinio reguliavimo, bet jį papildytų, nes nustatytų išimtis iš bendrosios taisyklės ir taip įneštų daugiau aiškumo.
Galiausiai, siūloma, kad laidojimo pašalpa būtų skiriama ir mirus trečiųjų šalių piliečiams, kuriems išduotas leidimas laikinai gyventi ir leista dirbti Lietuvos Respublikoje ir kurie dirba Lietuvoje arba dirbo ne trumpesnį kaip 6 mėnesių laikotarpį bei yra įregistruoti bedarbiais, taip sudarant vienodas su valstybės narės piliečiais sąlygas gauti paramą mirties atveju bei užtikrinant Europos Sąjungos teisės aktų suderinamumą su nacionaline teise.
Paramos mirties atveju įstatymo pakeitimo projektas suderintas su suinteresuotomis institucijomis, jis bus teikiamas Vyriausybei.
Pernai laidojimo pašalpą gavo 40,2 tūkst. asmenų, šiai pašalpai mokėti panaudota 41,8 mln. Lt.
