Į „15min“ kreipėsi moteris, teigdama, kad didžiuosiuose prekybos centruose esančiose gyvūnų parduotuvėse gyvūnėliai laikomi netinkamomis sąlygomis.
„Narvai būna netinkamo dydžio, gyvūnai gauna per mažai ėdalo, jais per mažai rūpinamasi. Praeiviai į juos bado pirštais lyg jie būtų pramoga, o iš tikrųjų gyvūnėliams tai sukelia stresą. Po tokių laikymo sąlygų ir patirtų psichinių traumų gyvūnai sunkai adaptuojasi naujų šeimininkų namuose, jų psichika būna sutrikusi“, – pasakojo skaitytoja.
Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) laikinai Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pareigas einančio Giedriaus Blekaičio, Lietuvoje nėra įstatymų, tiesiogiai reglamentuojančių prekybą gyvūnais.
„Turime gyvūnų laikymo ir globos įstatymą, kurio visi privalo laikytis“,– sakė jis.
Anot G.Blekaičio, gyvūnų pardavėjus drausmina tik reguliarūs VMVT patikrinimai.
Lietuvoje gyvūnais prekiaujančio parduotuvių tinklo „Kika“ rinkodaros vadovės Loretos Kačanauskienės teigimu, parduotuvėse įrengta viena profesionaliausių technikų Europoje.
„Nereikia sužmoginti gyvūno – jam reikia visai kitokių sąlygų nei žmogui“,– aiškino L.Kačanauskienė.
„Esu girdėjusi prekybininkus teisinantis, kad jauni gyvūnėliai daug miega, todėl vietos jiems reikia mažai – užtenka ir narvo. Tačiau tai yra nesąmonė“,– sakė šunų veislyno „Kentauras“ savininkė Daiva Kazakienė.
Anot jos, jau 3 mėnesių šuniukai ima viskuo domėtis, jiems reikia rodyti pasaulį ir pažindinti su aplinka.
„O ką jie gali pamatyti uždaryti narvuose?“, – klausė ji.
Pažindinasi su pasauliu
Pasak veterinarijos gydytojos Lauros Udraitės, jauni šuniukai iki 3–4 mėn. praeina vadinamąjį „socializacijos laikotarpį“, per kurį formuojasi bendravimo su aplinka – žmonėmis, kitais gyvūnais – įgūdžiai.
„Kaip tik šiame amžiuje pamažu užmezgamas ryšys tarp šuns ir šeimininko, šuniukas mokomas paprasčiausių elgesio normų“,– teigė L.Udraitė.
Didžiąją laiko dalį jie praleidžia uždaryti. Nėra vieno žmogaus, kuris nuolat bendrautų su jaunu gyvūnu. Mažyliams labai trūksta tokio bendravimo ir dėmesio, o tai neigiamai veikia šuns psichiką. Teigė veterinarijos gydytoja L.Udraitė.
Anot jos, per šį laikotarpį įgyta bendravimo patirtis išlieka visą šuns gyvenimą.
Pasak „Kika“ rinkodaros vadovės L.Kačanauskienės, visas šis reikiamas bendravimas bei pažindinimas yra suteikiami ir parduotuvėse.
„Išvedame gyvūnus į voljerus palakstyti, todėl fiziškai jie nebūna pasyvūs. Be to, mūsų darbuotojai nuolat su jais bendrauja“, – tikino L.Kačanauskienė.
Tačiau VMVT laikinai Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pareigas einančio G.Blekaičio teigimu, siekiant išvengti ligų protrūkių, gyvūnai vedžiojami uždarose patalpose, o tai nėra tikrasis pasaulio pažinimas.
Neigiamai veikia psichiką
Turguje bei zooprekių parduotuvėse parduodami šuniukai dažniausiai būna vieną ar kelis kartus perparduoti iš vienos vietos į kitą.
„Didžiąją laiko dalį jie praleidžia uždaryti. Nėra vieno žmogaus, kuris nuolat bendrautų su jaunu gyvūnu. Mažyliams labai trūksta tokio bendravimo ir dėmesio, o tai neigiamai veikia šuns psichiką“, – teigė veterinarijos gydytoja L.Udraitė.
Pasak jos, įsigijus pirmus mėnesius netinkamomis sąlygomis laikytą šunį, daug sunkiau jį dresuoti, įpratinti prie gero elgesio taisyklių. Panaši situacija ir su katėmis. Be to, katės daug jautresnės vietos pasikeitimui bei stresui.
Pasak specialistų, geriausia gyvūną įsigyti tiesiai iš šeimos ar patikimo veislyno, kur gyvena gyvūno mama.
„Taip įsigijus gyvūną, galima toliau bendrauti su veisėjais. Perkant gyvūną turguje ar parduotuvėje, tokios galimybės dažniausiai nebūna“, – sakė L.Udraitė.
„Mažesni gyvūnai – graužikai, paukščiai, ropliai kiek mažiau jautrūs bendravimo stokai. Kuo gyvūnas primityvesnis, tuo mažiau bendravimo jam reikia. Bet, žinoma, tinkama individuali priežiūra reikalinga kiekvienam gyvūnui“, – teigė veterinarijos gydytoja..
Tikrinimai
Pasak G.Blekaičio, teritoriniai VMVT skyriai privalo reguliariai, bent kartą per ketvirtį, tikrinti registruotas gyvūnų pardavimo vietas. „Mažesnes parduotuvės tikriname rečiau, tačiau, jei nusiskundimų padažnėja, patikriname dažniau“, – sakė G.Blekaitis. Anot jo, dažniausi pažeidimai – gyvūnai narvelyje neturi vandens, neatskirtos patelės nuo patinų ir nešvarūs narvai.
Pasak jo, turguose prekyba gyvūnais oficialiai yra uždrausta, todėl už nelegalią prekybą turėtų bausti nebe VMVT, o policija.
