Parlamente – siekis įpareigoti policijos pareigūnus kreiptis į psichiatrus dėl smurtautojų

Pagal pataisas, kurias parlamentas nutarė imtis svarstyti šią savaitę, policijos pareigūnai, reaguodami į pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, spręsdami dėl apsaugos orderio skyrimo, turėdami pagrindo įtarti, kad asmens elgesys gali būti susijęs su psichikos būklės sutrikimu, privalėtų kreiptis į gydytoją psichiatrą.

Kreipdamasi policija turėtų pateikti gydytojui turimus faktinius duomenis apie asmens elgesį bei orderio skyrimo ir vykdymo aplinkybes.

Projekto aiškinamajame rašte pabrėžiama, kad šiuo metu galiojančios tvarkos leidžia policijos atstovui kreiptis dėl psichikos būklės įvertinimo, tačiau ši teisė niekaip nesusieta su pareigūnų veiksmais, reaguojant į smurtą artimoje aplinkoje.

Pakeitimus pristačiusi jų iniciatorė Birutė Vėsaitė sakė, kad iniciatyvą paskatino nevyriausybinių organizacijų, dirbančių su smurto artimoje aplinkoje aukomis, pastebėtas vadinamasis „besisukančių durų“ efektas.

„Tarkime, žmogus, turintis psichinę negalią, gauna tą orderį smurto artimoje aplinkoje, ir tas orderis yra išduodamas daug kartų, ir nėra jungties tarp to, kad policininkai, kurie nustato smurtą artimoje aplinkoje, išduoda orderį, kreiptųsi būtent į psichikos sveikatos specialistus“, – kalbėjo socialdemokratė.

Anot parlamentarės, projektu nesiekiama suteikti policijai medicininio vertinimo kompetencijos ar susieti orderio skyrimo su psichikos sutrikimo nustatymu.

„Policija įvertina, kad tas smurtas, pasikartojantis su psichikos sutrikimais, šeštą, septintą kartą... Būtent dėl šitų piliečių tada atsiranda ta jungtis, kada policija galėtų kreiptis į psichiatrus, kad įvertintų būtent smurtaujančio žmogaus psichinę būklę, bet jokiu būdu policija neturi teisės pati nustatyti, kad būtent yra šitaip, o ne kitaip“, – tikino B. Vėsaitė.

Parlamentaras Ignas Vėgėlė atkreipė dėmesį, kad panašaus reguliavimo ES beveik nėra – tik Austrijoje ir Suomijoje policija tam tikrais atvejais gali pasiūlyti patikrinti asmenį pas psichiatrą.

Pakeitimams pateikimo stadijoje pritarė 62 Seimo nariai, vienas buvo prieš, o 17 susilaikė. Projektai toliau bus svarstomi komitetuose, į Seimo salę jie turėtų grįžti gruodžio viduryje.