2012-07-17 12:28

Pasaulinis inovacijų indeksas: Lietuva atsilieka nuo estų ir latvių

Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija paskelbė Pasaulinį inovacijų indeksą, pagal kurį Lietuva iš 141 reitinguojamos šalies užima 38 vietą bei atsilieka nuo Estijos (19 vieta) ir Latvijos (30 vieta). Kaip ir pernai, taip ir šiais metais pirmosios trys indekso pozicijos nesikeičia ir iš jų nesitraukia Šveicarija, Švedija ir Singapūras.
Baltijos šalys
Baltijos šalys / Kęstučio Vanago/BFL nuotr.

Pasak Lietuvos inovacijų centro direktoriaus Kastyčio Geo, dalis Lietuvos įmonių  tikriausiai „nepergyvena“, kad Lietuva pagal inovatyvumą „atsilieka“ nuo kitų šalių ir (net) nepildo statistinių formų apie savo inovacinę veiklą valdžios institucijoms. Tiesioginis informacijos rinkimas, kurį vykdo specialios apklausas organizuojančios įmonės, kaip buvo daroma rengiant „InnoBarometer 2007“ apžvalgą, kai įmonių vadovai buvo apklausiami tiesiogiai, rodo gan priešingą vaizdą: Lietuvos verslas tikrai nėra neinovatyvus.

Indekso vietą lemia atskirų kriterijų svarba

„Pasauliniame inovacijų indekse nagrinėjama labai daug ūkio ir visuomenės veiklos aspektų ir priklausomai nuo to, kuriems aspektams suteikiama didesnė svarba, galutiniai indekso rezultatai gali labai skirtis. Todėl svarbi ne konkreti vieta, bet lyginamoji atskirų indekso aspektų analizė. Tai parodo ir faktas, kad Lietuva, Latvija ir Estija šiame indekse reitinguojamos geriau nei metų pradžioje paskelbta Europos Komisijos iniciatyva rengiama Europos inovacijų švieslentė“, – pranešime spaudai akcentuoja asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ Tarybos pirmininkas Haroldas Brožaitis.

Lietuva indekse aukščiausias vietas užima vertinant ekologinę darną ir BVP augimą vienam gyventojui pagal perkamąją galią (6 vieta), asmenų, įstojusių į aukštąsias mokyklas, augimą (10 vieta), žinių įtaką (14 vieta), o žemiausios vietos skirtos už žinių įsisavinimą (130 vieta), bendrojo kapitalo formavimą (120 vieta) ir klasterių plėtrą (112 vieta).

Lyginant su 2011 m. Lietuva pagerino rezultatus ir pakilo dvejomis vietomis (iš 40 į 38 vietą). Iš trijų Baltijos valstybių didžiausią pažangą padarė Latvija, pakilusi šešiomis pozicijomis (iš 36 į 30 vietą), o Estija palypėjo 4 laipteliais aukščiau (iš 23 į 19 vietą). Tačiau L. Eriksonas atkreipia dėmesį, kad indeksas kasmet yra tobulinamas, įtraukiant papildomus kriterijus, todėl tai, kad Lietuva per metus pakilo dvejomis vietomis, kol kas nieko nesako.

Ateities perspektyvos – atvirumas ir inovacijų importas

Vertindama šalies ateities perspektyvas pagerinti inovatyvumo rodiklius, Danske banko Vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė konstatuoja, kad vargu, ar Lietuva gali pretenduoti į lyderius – net indekso rengėjai teigia, kad jis stabilus jau 10 metų. Tačiau verta atkreipti dėmesį į tai, kad Kinija ir Indija sėkmingai savo rinkose pritaiko pasaulinių inovacijų patirtį ir gerina rodiklius. O Lietuvoje mes vis dar svajojame apie inovacijų kūrimą, nors didesnį efektyvumą galime pasiekti būtent diegdami užsienio šalių patirtį – importuodami inovacijas.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą