Rusijai užpuolus Ukrainą, Saša ėmė remti agresijos auką: rinko lėšas, internete pasakojo, kas vyksta, ieškojo būdų padėti draugams Ukrainoje ir pabėgėliams.
Kremlius prieš nepritariančius karui ėmėsi represijų prieš žmones. Saša suprato, kad savo veiklos tęsti Rusijoje nebegalės. Kovą ji išvyko.
„Norėjau tęsti proukrainietišką aktyvizmą, todėl supratau, kad turiu kuo greičiau išvykti iš šalies. Tuo pačiu metu buvo atliekamos kratos mano kolegų aktyvistų namuose, kai kurie žmonės buvo suimti, todėl supratau, kad būsiu kita, ir pabėgau“, – 15min pasakojo S.Kazanceva.
Padedama žmogaus teisių gynėjų, su humanitarine viza į Lietuvą ji atvyko 2022 metų rugpjūtį, po beveik pusmetį trukusių klajonių po Stambulą ir Jerevaną.
Būdama emigracijoje ji toliau skelbia įrašus populiariame lyginiam švietimui ir LGBT+ bendruomenei skirtame tinklaraštyje.
Prieš maždaug metus S.Kazanceva sulaukė grasinimų socialiniuose tinkluose, o vėliau nežinomi asmenys atvyko į jos namus Vilniuje ir paliko grasinantį užrašą ant jos pašto dėžutės.
Moteris įsitikinusi – šie išpuoliai susiję su platesne Kremliaus strategija remti kraštutinės dešinės jaunų vyrų grupes.
„Šios grupės puola žmones, kurie nėra proputiniški ir, žinoma, LGBTQ+. Rusija vis aktyviau bando skverbtis į Europą, verbuoti žmones joje – nuo politikų iki vėl tų pačių jaunų vyrų, jaunų kraštutinių dešiniųjų“, – 15min teigė S.Kazanceva.
„Sulaukiau internetinių išpuolių ir net grasinimų mirtimi iš vienos pro-rusiškos grupės. Iš pradžių tai vyko tik internete, bet galiausiai jie atėjo prie mano namų Vilniuje, prieš tai internete paskelbę mano adresą ir nuotrauką“, – pasakojo S.Kazanceva.
Jos teigimu, vienas iš grupės lyderių gyvena Kaune ir nepaliaujamai terorizuoja LGBTQ+ žmones, bendradarbiauja su Rusijos jėgos struktūromis.
Atsidūrė sąraše
Moteris 2023 metų vasario 10 dieną Rusijoje buvo apskelbta „užsienio agente“ dėl tariamos LGBTQ+ „propagandos“. Pernai rugsėjį Rusijos teismas už akių priėmė nutartį ją sulaikyti dėl to, kad nevykdė „užsienio agentui“ taikomų pareigų.
Spalio 9 dieną moteris buvo įtraukta į teroristų sąrašą. Pasak S.Kazancevos, kai esi įtraukiamas į teroristų ir ekstremistų sąrašą, rizikuoja visi tavo sekėjai ir skaitytojai, net jei jie negyvena šalyje: jie gali būti persekiojami vien už tai, kad tave seka, spaudžia „patinka“ ar dalijasi įrašais.
„Neseniai minėtas asmuo vėl atėjo į mano komentarų skiltį ir pradėjo bauginti žmones tarp mano sekėjų ir sakyti, kad praneša apie juos Rusijos policijai, žmonėms, kurie yra Europoje, jis praneša vietos policijai, kad jie palaiko pedofilus. Jis daug kalba, kad LGBTQ+ žmonės yra pedofilai“, – aiškino S.Kazanceva.
Ji pabrėžė, kad nepaisant surinktų įrodymų ir kreipimųsi į institucijas, teisėsaugą Lietuvoje, situacija nesikeičia.
„Praėjo beveik metai, ir aš vis dar neturiu jokių naujienų iš policijos. Negaliu suprasti, kodėl niekas nesustabdo žmonių, kurie grasina, ateina prie namų ir bendradarbiauja su Rusijos struktūromis“, – teigė ji.
Policijos atstovas Tomas Bražėnas 15min patvirtino, kad Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato pareigūnai vykdo ikiteisminį tyrimą dėl grasinimo ir kurstymo prieš žmonių grupę. Dėl ikiteisminio tyrimo duomenų slaptumo daugiau duomenų teisėsauga neatskleidžia.
- Baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d.: Tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
- Baudžiamojo kodekso 170 str. 2 d.: Tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Dezinformacija – strategija skaldyti
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Vytis Jurkonis, bendraudamas su 15min, patarė pažiūrėti 2020 m. dokumentinį filmą „Welcome to Chechnya“ (liet. „Sveiki atvykę į Čečėniją“).
Filmas pasakoja apie aktyvistų grupę, kuri rizikuodama gyvybe bando išgelbėti LGBT asmenis iš Čečėnijos (Rusijos Federacijos respublika Kaukaze – aut.), kur jie patiria persekiojimą, kankinimus ir mirtiną pavojų.
15min kalbintas LGBTQ+ temas Lietuvoje ir pasaulyje apžvelgiančio portalo „Jarmo.net“ redaktorius Jonas Valaitis pabrėžia, kad LGBTQ+ tema yra itin patogi informaciniams karams dėl savo jautrumo.
„Rusija dezinformacijos kampaniją prieš LGBTQ+ vykdo įgyvendindama savo agresyvią politiką prieš Vakarų šalis, siekdama jas susilpninti, kurstydama Vakarų visuomenėse neramumus“, – teigia jis.
Pasak J.Valaičio, kadangi LGBTQ+ teisių temą dalyje Vakarų šalių gaubia stipri socialinė įtampa, Rusija šį klausimą išnaudoja konfliktams čia kurstyti.
Tokiose žinutėse dažnai kuriamas kontrastas tarp „supuvusių Vakarų“ ir „tradicinės Rusijos“, o LGBTQ+ žmonės pateikiami kaip grėsmė.
15min aiškinosi, kodėl tai daroma.
Vidaus auditorijai – priešų paieška
Ekspertai pabrėžia, kad ši retorika skirta ne tik išorės auditorijoms. Ji aktyviai naudojama ir pačioje Rusijoje.
Pavyzdžiui, dar 2021 m. prieš prasidedant Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą, pasirodė žinios, kad partija „Vieningoji Rusija“ iniciavo diskusiją, kurioje buvo kalbama apie gimstamumo spartinimą.
Tarp pasiūlymų buvo girdėti ir „biseksualumo propagandos“ draudimas, esą taip bus išspręstas gyventojų skaičiaus mažėjimas kartu ginant tradicines krikščionių vertybes. Pasak J.Valaičio, visiškai akivaizdu, kad ribojant žmogaus teises demografijos krizė nebus pažabota, tačiau tai ir nėra tikrasis Rusijos valdžios siekis.
„Tikslas – sukurti vidinį ir išorinį priešą, prieš kurį rusų tauta privalo atsilaikyti nepaisant visko“, – teigia J.Valaitis.
Anot jo, LGBTQ+ tema padeda nukreipti dėmesį nuo realių problemų – ekonominio nepritekliaus, korupcijos, autoritarizmo ar karo Ukrainoje pasekmių.
„2022 m. Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, suintensyvėjo propagandiniai naratyvai, pateisinantys karą. Be to, vėl matome, kad LGBTQ+ žmonės pateikiami kaip priešai“, – pabrėžia J.Valaitis.
Jis pateikė pavyzdį, kad Rusijos propaganda rado užpultos Ukrainos gynėjų trūkumų – esą jie ne tik nacistinių pažiūrų, bet dar ir homoseksualūs, be to, prievartauja saviškius. Vis dėlto išvedžiojimai apie karių išnaudojimą paremti vieninteliu internete pasirodžiusiu ir oficialiai nepatvirtintu vaizdo įrašu.
Panašiai pasakoja ir S.Kazanceva, kad kalbant apie Ukrainą vėl dangstomasi LBGBTQ+ klausimu.
„Šis naratyvas naudojamas demonizuoti Ukrainą – propagandoje teigiama, kad ten yra iškrypėliai, kad Zelenskis yra gėjus. Tai padeda mobilizuoti Rusijos gyventojus“, – sako ji.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad LGBTQ+ tema naudojama vidaus politikoje kaip paprastas būdas pritraukti dėmesį:
„Kai kalbi apie sekso ar LGBTQ+ temas, 100 proc. gausi medijų dėmesį. Todėl politikai tuo naudojasi siekdami išpopuliarėti.“
„Tradicinės“ prieš „Vakarų“ vertybes
S.Kazanceva taip pat sako, kad pasirinkdama „tradicinių vertybių“ kryptį Rusija siekia ir naujų sąjungininkų po Krymo okupacijos ir karo Ukrainoje pradžios.
Anot jos, ši strategija grindžiama baimės kurstymu:
„Žmones bandoma išgąsdinti tuo, kas gali būti padaryta jų vaikams. Vaikai yra stiprus moralinės panikos katalizatorius. Tiesiogine prasme sakoma, kad „baisūs gėjai“ ateis paskui jūsų vaikus ir pakeis jų lytį.“
Švedijos Gothenburgo universiteto mokslininkė dr. Olga (Volha) Sasunkevich, bendraudama su 15min, atkreipia dėmesį, kad ši retorika nėra atsitiktinė – ji nuosekliai formuojama jau daugiau kaip dešimtmetį.
V.Putinas, pasak jos, „taip pat naudojo šią retoriką, kad pateisintų plataus masto invaziją į Ukrainą“.
J.Valaitis antrina, kad, pavyzdžiui, 2022 metais Rusijos stačiatikių bažnyčios patriarchas Kirilas pareiškė, kad karas Ukrainoje vyksta todėl, kad Ukrainoje norima rengti gėjų paradus, o tam būtina priešintis, nes tai tėra nuodėmė.
„Kadangi nėra žmogiškai suprantamų priežasčių pradėti puolimą prieš demokratišką ir suverenią kitą šalį, tai belieka formuoti baimę tarp savo gyventojų visomis įmanomomis priemonėmis, skleidžiant dezinformaciją apie NATO plėtros grėsmę, primetamas Vakarų sąlygas, LGBTQ+ teises ir t.t. Sulaukti įsibaiminusių žmonių palaikymo, kai save pristatai kaip gelbėtoją, yra kur kas lengviau“, – sako A.Valaitis.
O.Sasunkevich sako, kad ši retorika taip pat vėl iškyla tarp prorusiškų politinių veikėjų buvusiose Sovietų respublikose, pavyzdžiui, Armėnijos ir Sakartvelo.
„Mano suvokimu, dabartinė Sakartvelo vyriausybė palaipsniui represuoja pilietinės visuomenės organizacijas, skatinančias lyčių lygybę ir seksualines teises, sekdama Rusijos 2010-ųjų scenarijumi“, – lygina O.Sasunkevich.
Pasak propagandos tyrėjo Manto Martišiaus, Rusija prieš daugiau kaip dešimtmetį suvokia, kad reikia bandyti susigrąžinti įtaką globaliai darbotvarkei.
Pasak eksperto, netrukus keičiasi ir Rusijos vidaus politika: „Iš tiesų daugiau ji tampa tokia, vadinkime, tradicinė, nacionalistinė, o pats paprasčiausias būdas mobilizuoti visuomenę yra per tą tradicionalizmą, nacionalizmą [...] aplinkui piešiant priešus. O kokie yra priešai – Vakarai – tuo metu? Vis didesnį vaidmenį vaidina seksualinė orientacija ir tų žmonių apsaugojimas“.
Šiame kontekste formuojamas aiškus vertybinis konfliktas: „Vakarai už gėjų santuokas, o mes – prieš. Vakarai – už tai, kad jie galėtų įsivaikinti [...], o mes – prieš.“
„Rusija iš tiesų savo geopolitinę priešpriešą su Vakarais įrėmino kaip kovą už „tradicines vertybes“ ir prieš LGBTQ+ teises bei lyčių lygybę“, – pabrėžia ir O.Sasunkevich.
Pasak mokslininkės, dar 2010-aisiais įvesti vadinamieji „antipropagandos“ įstatymai, kuriais draudžiama skleisti informaciją apie tos pačios lyties santykius nepilnamečiams, buvo platesnės strategijos dalis.
„Daugelis mokslininkų tai laikė Rusijos geopolitinės kovos už daugiapolį pasaulį dalimi, kur „supuvę Vakarai“ siejami su LGBTQ+ žmonių teisėmis ir lyčių lygybe. Tuo metu Rusija ir jos sąjungininkai palaiko lyčių binariškumą, tradicines vertybes ir pan. Taigi kova už „tradicines vertybes“ yra įrėminama kaip antikolonijinė kova prieš Vakarų dominavimą“, – aiškina O.Sasunkevich.
Naratyvų eksportas
Rusijos informacinė strategija veikia ne tik Europoje. Ji nukreipta ir į globalią auditoriją, ypač konservatyvesnes visuomenes. Pasak O.Sasunkevich, Rusijos geopolitinės investicijos į „tradicinių vertybių“ retoriką rezonuoja ir už posovietinės erdvės ribų.
M.Martišius pabrėžia, kad tai daroma sąmoningai: „Rusija sako, kad LGBTQ+ yra Vakarų blogio ašis.“
Pasak jo, strategija remiasi auditorijos pažinimu: „Pasaulis daugiausia yra tradicionalistinis. Paimkime Afriką, Lotynų Ameriką, Azijos šalis, paimkime šalis, kur ne tik homoseksualių žmonių teisės suvaržytos, bet ir moterų“.
Todėl žinutės pritaikomos taip, kad būtų lengvai priimamos: „Jeigu mes pasaulinei tradicionalistinei auditorijai[...] pasiūlysime tradicionalistinį informacinį naratyvą, jis kris į tų žmonių ausis ir širdis išties labai lengvai, nes jie nori girdėti tai, ką jie nori girdėti.“
Pasak M.Martišiaus, tuomet žengiamas dar vienas žingsnis ir kalbama, kad Vakaruose tradicinės šeimos yra esą persekiojamos, vaikai neva mokomi užsiiminėti lytiniais santykiais su tos pačios lyties asmenimis ir pan. „Pavyzdžiui, apie Švediją, Norvegiją. Tai aišku netiesa. Ir tai skleidžiama arabų, anglų ir kitomis kalbomis ir kažkas perskaitęs, išgirdęs tai sako: „Ok, taip yra“.
Dar vienas svarbus naratyvas – Vakarų vaizdavimas kaip agresyvių vertybių eksportuotojų.
„Vakarai bando primesti savo valią imperializmu, kolonializmu [...], o Rusija su tuo kovoja“, – aiškina M.Martišius.
Tokiu būdu LGBTQ+ klausimas paverčiamas platesnio geopolitinio konflikto dalimi.
„Pabaigai – kai prasidėjo plataus masto karas Ukrainoje, kartas nuo karto vyksta Jungtinių Tautų organizacijoje (JTO) temperatūros pasimatavimas, balsavimai dėl rezoliucijų. Ypač Afrikos šalyse, kurios yra didžiąja dalimi tradicionalistinės, kuriose – Rusijos propaganda ir pan., jei ir nestojo į Rusijos pusę, tai balsavimuose nesmerkdavo“, – akcentuoja M.Martišius.
Pasak jo, lygiai tokiais pat būdais Rusija sugeba palenkti į savo pusę ir religinių bendruomenių vadovus.
„Rusija sugebėjo įtikinti, kad, iš esmės turi tam tikras vertybes tokias, kokias turi ginti bažnyčia“, – teigia M.Martišius.
Kaip pažymi O.Sasunkevich, Rusija buvo aktyvi „World Congress of Families“, tarptautinės konservatyvios organizacijos ir konferencijų tinklo, propaguojančio vadinamąją „natūralią šeimą“, narė.
„Tai pasaulinė krikščioniškosios dešinės veikėjų iš globalios Šiaurės ir globalių Pietų asociacija, propaguojanti šeimos vertybes, lyčių komplementarumą ir pan. Rusijos veikėjai šioje asociacijoje turėjo lyderiaujantį vaidmenį, tačiau nežinau, kas nutiko jų pozicijai nuo plataus masto invazijos pradžios“, – svarstė ji.
Kaip sklinda propaganda
Šių naratyvų sklaida vyksta per įvairius kanalus. Tradiciškai svarbų vaidmenį atliko valstybiniai transliuotojai, tokie kaip RT ir „Sputnik“.
„Rusijos valstybinio transliuotojo valdomi kanalai „Russia Today (RT)“ – transliuoja arabų kalba, prancūzų, ispanų ir pan. Naujienų agentūra „Sputnik“ – nacionaline kalba“, – vardija M.Martišius.
Taip pat išnaudojamos politinės struktūros: „Yra partijos, kurios laikomos kraštutinėmis [...] kaip Marine Le Pen vadovaujama partija. Transliuojama žinia, kad Rusijos vadovas jas priima“, – pažymi jis.
Tačiau ne mažiau svarbūs ir socialiniai tinklai, kuriuose turinys plinta itin greitai. Pasak J.Valaičio, Kremliaus naratyvai plinta ir socialiniuose tinkluose tarp lietuvių. Jis teigia stebintis tai, kad dalyje priešiškų LGBTQ+ teisėms įrašų siekiama iššaukti stiprią emociją – pyktį.
J.Valaitis pastebi, kad prie to prisideda automatizuotos paskyros ir koordinuotos kampanijos.
„Tokie įrašai plinta žaibo greičiu dėl automatizuotų įrankių (vadinamųjų botų) veiklos, pseudožiniasklaidos portalų veiklos, įrašai taip pat per trumpą laiką paskelbiami „Facebook“ grupėse, kuriose dominuoja tradicionalistinių pažiūrų naratyvai“, – sako jis.
J.Valaitis pats yra susidūręs su atveju, kai vienas „Jarmo“ tekstas buvo publikuotas portale, keliančiame tikrai daug abejonių, ar jo tikslas – informavimas ir ar tai išties žiniasklaidos priemonė.
Jo teigimu, susisiekus su portalu tekstas iš jo nedelsiant buvo pašalintas, priminus, kad tokiam paskelbimui iš esmės reikalingas autorinių teisių valdytojo sutikimas, šaltinio nurodymas ir t.t.
Kaip atpažinti propagandą?
Ekspertai sutaria, kad Kremliaus naratyvai turi pasikartojančius bruožus.
„Jeigu žinutėje – daug emocijų, mažai faktų, nėra šaltinių, tai išties didelė tikimybė, kad matome propagandą“, – pabrėžia J.Valaitis.
Jis rekomenduoja susižinoti informacijos šaltinį.
„Naujienų portalai nurodo kontaktinę informaciją, valdytojus (vardais ir pavardėmis), o tekstuose taip pat dažniausiai nurodomas ir informacijos šaltinis. Jeigu to nėra – svarbu tikrinti informaciją kituose patikimuose kanaluose“, – sako J.Valaitis.
Tokiose žinutėse dažnai išnaudojama vaikų apsaugos tema, kuriamos sąmokslo teorijos apie „primetamas vertybes“, Vakarai vaizduojami kaip agresoriai.
O, kaip apibendrina M.Martišius, tokia strategija yra efektyvi, nes ji „labai gerai suskaldo žmones“.
