Sekite 15min Google
Pagal priimtą sprendimą, pasienyje ketinama suformuoti 20 metrų pločio kontrmobilumo priemonių ruožą nuo pasienio patrulio tako į Lietuvos teritorijos gylį, o kariuomenės identifikuotose operacinėse vietovėse – 150 metrų pločio ruožus nuo patrulio tako ribos į šalies gilumą.
„Yra sudėliotas visas konkretus planas, kaip jis atrodo penkių, 20-ties, 50-ties kilometrų diapazone, kokie turėtų būti įtvirtinimai, kokie turi būti priimti sprendimai“, – kiek anksčiau trečiadienį žurnalistams sakė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Inžinerinių priemonių parkai Lietuvos kariuomenės nustatytose vietose turėtų būti įrengti iki 2028 metų pabaigos.
Užpernai patvirtintame nutarime šis darbas privalėjo būti atliktas iki 2025 metų balandžio 1 dienos.
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) teigimu, terminą reikia pratęsti, nes didinamas karinio kontrmobilumo inžinerinių priemonių parkų skaičius – nuo 27 iki 50-ies.
Bendrovė „LTG Infra“ įpareigota sudaryti galimybes laikyti ir sandėliuoti karinio kontrmobilumo inžinerines priemones.
Iki 2028-ųjų pabaigos pratęstas ir rezervinių kliūčių įrengimas valstybinės reikšmės kelių ruožuose, prietilčiuose, o tiltuose – inžinerinių konstrukcijų sprogstamosioms medžiagoms pritvirtinti.
Vietoj anksčiau planuotų medžių ruožų dabar norima kurti pelkes. Šis darbas turėtų būti atliktas iki 2030 metų pabaigos.
KAM tvirtina, kad ši priemonė efektyvi dėl greito įgyvendinimo.
„(...) atkūrus hidrologinį režimą, per keletą metų teritorija taps sunkiai pravažiuojama sunkiajai technikai be sudėtingos inžinerinės įrangos panaudojimo“, – nurodė ministerija.
Be to, atsisakyta sumanymo gynybos sumetimais Marijampolės savivaldybės teritorijoje įrengti melioracinių griovių ir upelių tinklą. Pasak ministerijos, tam tinkamiausios vietos yra Vilkaviškio ir Šakių rajonuose.
KAM skaičiavimu, dėl minėtų pakeitimų karinio kontrmobilumo priemonėms įgyvendinti iš Valstybės gynybos fonde numatytų lėšų 2026–2030 metais gali papildomai reikėti apie 50 mln. eurų.
Vyriausybės nutarimas dėl kontrmobilumo priemonių įgyvendinimo priimtas 2024-ųjų liepą.
Kaip rašė BNS, netoli sienų su Rusija ir Baltarusija steigiamuose parkuose saugomi „drakono dantys“, surenkami „ežiai“, „ispaniški arkliai“, betoninės kelio užtvaros, pjaunanti viela (koncertina), kelio blokai, jūriniai konteineriai.
Kurti kontrmobilumo parkus 2023 metais ėmė konservatorių Vyriausybė, remdamasi karo Ukrainoje patirtimi, rodančia, kad tokios priemonės efektyvios priešo pajėgoms stabdyti, nukreipti, skaldyti.
Pernai rugpjūtį, kaip pristatė KAM, nuo pavienių inžinerinių pajėgumų plėtojimo pereita prie vientisos gynybos linijos, kurią sudaro trys ešelonai su priemonėmis, vystomomis iki 3, iki 20 ir iki 50 km nuo išorinės Lietuvos sienos.