„Praėjusį semestrą stengiausi iš visų jėgų, egzaminus išlaikiau gana neblogai ir pagal seną tvarką už mokslą mokėti neturėjau. Bet paaiškėjo, kad ir tie, kurie vos išspaudė penketus ar net turi skolų, nemokės už mokslą. Jaučiuosi neįvertinta“, – „15min“ sakė Vilniaus universiteto antrakursė Justina.
Studentų atstovai pripažįsta, kad aukštojo mokslo pertvarka įvedė netvarką, tačiau priduria, kad finansiškai nė vienas studentas dėl to nenukentės. „Pertvarka galbūt atlikta ne laiku ir ne vietoje. Studentus apie tai reikėjo įspėti, o ne imtis veiksmų. Dabar susidarė tam tikra suirutė. Tačiau tai tik moralinis nuostolis, apskritai visiems studentams dėl to, kad nereikės mokėti avansu, tik geriau“, – „15min“ sakė LSS viceprezidentas komunikacijai Dainius Dikšaitis.
Anksčiau studentai pirma išlaikydavo egzaminus, ir tik paaiškėjus rezultatams būdavo sprendžiama, kurie studentai nemokės už ateinantį semestrą, o kurie mokės. Vasarą priėmus naujas pataisas nuspręsta, kad į universitetus įstoję pirmakursiai už mokslą mokės tik sužinoję pirmuosius studijų rezultatus – t.y. po rudens sesijos. Tačiau tokiu atveju liktų nuskriausti vyresnių kursų studentai, kadangi iki šiol jie mokėjo avansu.
Rugpjūtį švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius bei studentų atstovai pasirašė Ketinimų protokolą, kuriama pasižadama siekti, kad už studijas rudenį visų kursų studentai mokėtų ne avansu, o tik sužinoję to semestro, už kurį moka, studijų rezultatus. Tačiau norint įgyvendinti šį susitarimą nukentėtų aukštosios mokyklos, nes jos įmokas už studijas surinktų pusmečiu vėliau.
Premjeras Gediminas Kirkilas praėjusią savaitę pareiškė, kad rado sprendimą, kaip nedidinant valstybės lėšų rasti 32 milijonus litų, reikalingų tam, kad studentams nereikėtų mokėti avansu. Tačiau vakar jis dar negalėjo pasakyti, kaip bus kompensuojama universitetams.
„Sprendimo dėl lėšų aukštosioms mokykloms kol kas neturime. Kai tik surasime – pranešime“, – sakė G.Kirkilas.
A.Monkevičius teigia, jog dėl trūkstamų lėšų Finansų ministerija aiškinsis ir tarsis individualiai su kiekviena aukštąja mokykla. Švietimo ir mokslo ministerija bus tarpininkė.
„Finansų ministerija su kiekviena aukštąja mokykla konsultuosis ir išsiaiškins situaciją, koks konkrečiai stygius yra, kokią kas biudžetinę situaciją turi“, – sakė A.Monkevičius.
Jis pridūrė, kad naujausiais skaičiavimais, aukštosios mokyklos rudenį gaus ne 32 mln. litų, o 28,8 mln. litų.
