Nustatytų užsikrėtusiųjų koronavirusu Lietuvoje padaugėjo iki 48

Ketvirtadienį vėlai vakare į Rygą specialiu keltu iš Vokietijos atplaukė 200 lietuvių, dėl uždarytų Lenkijos sienų negalėjusių grįžti namo.

„Tallink Grupp“ komunikacijos vadovė Katri Link informavo BNS, kad keltas Rygos uoste prisišvartavo apie 23.30 val. Lietuvos laiku.

Kelte „Romantika“ į Rygą plaukė 476 žmonės, tarp jų – 202 lietuviai, 126 latviai ir 83 estai. 

Keltas taip pat gabeno 152 automobilius.

Tai jau antrasis keltas, kuriuo grįžta Vokietijoje įstrigę Baltijos valstybių piliečiai, kai Lenkija dėl koronaviruso grėsmės uždarė savo sienas užsieniečiams, vykstantiems namo su lengvaisiais automobiliais.

„Limarko jūrų agentūros“ keltas su maždaug 140 keleivių, iš kurių 95 – Lietuvos piliečiai, į Klaipėdos uostą atplaukė trečiadienio vakarą, apie 18.30 val.

Iš užsienio grįžusiems žmonėms privalomas 14 dienos karantinas, už jo pažeidimą gresia teisinė atsakomybė. 

Keli šimtai lietuvių jau grįžo specialiais konvojais per Lenkiją bei skrydžiais iš Tenerifės, taip pat artimiausiu metu suplanuoti skrydžiai iš Valensijos, Amsterdamo, Londono bei Varšuvos.

Sveikatos apsaugos ministerijos paskelbta informacija apie Ukmergės mediką, kuriam patvirtintas koronavirusas, bus tikslinama, BNS informavo Visuomenės informavimo grupės vadovas, premjero patarėjas Giedrius Surplys.

Pasak jo, šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerija tikrina situaciją ir žada vėliau pateikti patikslintus duomenis.

Ministerija apie 19 valandą paskelbė, jog patvirtinti penki nauji koronaviruso atvejai. Tarp jų – medikas iš Ukmergės.

Apie 21 valandą informacija papildyta, pranešant, jog Ukmergės ligoninės medikas, kuriam ketvirtadienį patvirtinta koronaviruso infekcija, dirba Kauno klinikose bei Vilniaus „Kardiolitos“ klinikoje. Vėliau ši informacija iš ministerijos interneto puslapio buvo pašalinta.

Ukmergės ligoninės medikė, kuriai ketvirtadienį patvirtinta koronaviruso infekcija, dirba Kauno klinikose bei Kauno „Kardiolitos“ klinikoje, ketvirtadienio vakarą pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

„Pirminiais duomenimis, medikas iš Ukmergės dirba keliose darbovietėse: Ukmergės ligoninėje, Kauno klinikų skubios pagalbos skyriaus konsultuojančiu gydytoju ir Vilniaus „Kardiolitos“ klinikoje“, – pranešė ministerija.

LRT portalo duomenimis, minimas medikas – vieno Ukmergės ligoninės skyriaus vedėja. Tai patvirtino ir Ukmergės meras.

„Šiuo metu nustatyta virš pusantro šimto galimų jo turėtų kontaktų, šis skaičius tikslinamas, aplinkybės vertinamos“, – teigiama pranešime.

Manoma, kad šis asmuo galėjo turėti kontaktą su kolegomis, anksčiau keliavusiais Italijoje, Egipte, Afrikoje ir Dubajuje.

Pasak ministerijos, minėtieji užsienyje keliavusieji mediko kolegos ir kartu su asmeniu gyvenantys šeimos nariai atvyko į Santaros klinikas ir tiriasi dėl galimo užsikrėtimo koronaviruso infekcija.

Išsiaiškinta, kad asmuo turėjo kontaktą ir su kitais giminaičiais, tad jie vertinami kaip dideles rizikos sąlytį turėję asmenys, su jais bendrauja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai.

Ukmergės ligoninės administracija informuota apie būtinus prevencinius veiksmus, toliau bus bendraujama su kiekvienu sąlytį turėjusiu asmeniu.

Pirminiais duomenimis, darbovietėje vyko posėdis ir mokymai, darbuotojai bus informuoti apie tolimesnius veiksmus.

Receptinių vaistų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių bus leidžiama įsigyti neišvykus iš namų, tam pasitelkiant įgaliotus žmones, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija

Pirmiausia rekomenduojama kreiptis pagalbos į šeimos narius ar draugus, kuriems nėra taikomas izoliavimosi režimas.

Tokiu būdu bus galima įsigyti ir nereceptinių vaistų, kurių prireiks nedelsiant.  

Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos nurodymu, tam, kad įgaliotinis galėtų nupirkti vaistus pagal kito žmogaus elektroninį receptą, pacientas privalės e. sveikatos portale www.esveikata.lt suteikti teisę savo atstovui tai padaryti.  Įgaliotiniai taip pat turės patvirtinti savo atstovavimą. 

Pacientai, kurie neturės galimybės patys internetu paskirti savo įgaliotinio, turėtų paprašyti gydytojo, kuris, išrašydamas e. receptą, gali iškart nurodyti paciento pageidaujamą asmenį.

Tėvams, kurie turi nepilnamečių vaikų, įgaliojimo teisės įsigyti vaistus ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones pagal elektroninius receptus  yra suteiktos automatiškai.

Jeigu nėra galimybių įgalioti kito žmogaus e. sveikatos portale, tuomet pacientas savo įgaliotiniui gali pasakyti savo vardą, pavardę ir asmens kodą, kuriuos pastarasis nurodys vaistinėje dirbančiam farmacijos specialistui. Tuomet vaistininkas galės prisijungti prie paciento e. receptų.

Medikamentus perkant pagal popierinį receptą, paciento asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų nereikės.

Ukmergės meras Rolandas Janickas 15min ketvirtadienį patvirtino, kad koronavirusas nustatytas Ukmergės ligoninės darbuotojui. Tiesa, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorius Darius Varnas „Ukmergės žinioms“ teigė, jog tirtis dėl koronaviruso išvyko ne medikas, o medikė. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje irgi rašoma, kad koronavirusas patvirtintas medikui. Amžius nenurodomas. LRT laidai „Panorama“ R.Janickas jau teigė, kad užsikrėtusioji yra medikė. LRT skelbia, kad užsikrėtusioji yra medikė, skyriaus vedėja. LRT žiniomis, prastai jaučiasi ir daugiau darbuotojų.

Asmuo niekur nekeliavo, nėra žinoma, kad būtų keliavę jo artimieji. 

Taigi tai atvejis, kurio visi labiausiai bijojo. Atsekti ligos šaltinį gali būti nebeįmanoma. 

„Niekur nekeliavęs, sąsajas tikrina, bet giminaičių ar šeimos narių tikrai nėra keliavusių. Neaišku (ar galėjo užsikrėsti nuo paciento – red.), versijos tiriamos, kai bus ištirta šeima, bus galima pasakyti“, – kalbėjo meras. 

Darbo partijos nuotr./Rolandas Janickas

Medikė galėjo užkrėsti 100 kolegų medikų ir dar nežinia, kiek pacientų. 

„Kiek žinau, kontaktą turėjo apie 100 ligoninės darbuotojų. Tas algoritmas apima. Kitus algoritmus dėlioja, tai bus saviizoliacija, dar kitos sąsajos ir bus vykdomi tyrimai“, – sakė jis.

Kiek tyrimų jau atlikta, jis negalėjo pasakyti.

Tačiau R.Janickas tikina, kad pacientų, kurie galėjo turėti kontaktą, nėra labai daug.

„Čia yra stacionaras, tai tie, kurie yra, tų neišrašinėja pacientų. Jų nėra daug. Algoritmai tuos dalykus sudėlios“, – teigė jis.

Mero teigimu, ligoninė neužsidaro. Joje išvis dirba apie 550 darbuotojų. Žinoma, jos apsukos sulėtės, naujų pacientų nepriimama.

„Ukmergės žinios“ rašo, kad dar tik įtariant užkrėtimą Ukmergės ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrius buvo uždarytas. Jame atliekama patalpų dezinfekcija, o pacientai nepriimami.

Lietuvoje patvirtinti dar penki nauji koronaviruso infekcijos atvejai. Visi pacientai šiuo metu izoliuoti ir gydomi Santaros klinikose.

Trys iš nustatytųjų atvejų įvežtiniai, pacientai yra grįžę iš Turkijos, Jungtinės Karalystės ir Šiaurės Italijos. Ketvirtasis atvejis yra klasterinis, t. y., kai žmogaus nebuvęs užsienyje užsikrečia nuo keliavusio artimo žmogaus. 

Penktasis atvejis – medikas iš Ukmergės. Detalesnė informacija bus pateikta vėliau.

Visais atvejais vyksta epidemiologiniai tyrimai.

Iš viso ketvirtadienį nustatyti 7 koronaviruso infekcija užsikrėtę asmenys. Ryte patvirtintinti 2 asmenys izoliuoti ir gydomi Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Bendrai Lietuvoje užfiksuotas 41 koronaviruso atvejis.

Ketvirtadienio vakarą į Vilniuje esančius koronaviruso mobiliuosius patikros punktus registracija buvo užpildyta ir penktadieniui, Kaune dar registruojama atvykti penktadienio vakarą.

„Žmonės visi buvo sėkmingai užregistruoti: Vilnius pilnai užpildytas ši diena ir jau baigta pildyti rytojaus diena, registracija baigta, o Kauno dar truputėlį vakarui buvo vietų rytdienos, tai kaip tik dabar vykdome registraciją“, – BNS sakė Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties, administruojančios Karštąją koronaviruso liniją 1808, direktorius Nerijus Mikelionis.

Pasak jo, nuo ketvirtadienio pradėjo vykti skambučių paskirstymas, todėl greitosios medikai bendrauja tik sveikatos klausimais.

„Per dieną mes turėsime 6–7 tūkst. skambučių, panašiai, kaip ir vakar, susitvarkome pakankamai gerai su jais“, – sakė greitosios vadovas.

Penktadienį registracija bus vykdoma šeštadieniui: gerokai vėliau registracija nevykdoma, nes per tą laiką gali keistis žmogaus būklė.

„Galima pasidžiaugti žmonėm: didžioji dalis yra supratingi ir suvokia, kad vietų skaičius yra ribotas“, – sakė N.Mikelionis.

Mobilieji patikros punktai ketvirtadienį pradėjo veikti Vilniuje ir Kaune. Į visus šiuos punktus vykti galima atvykti tik gavus siuntimą iš karštosios koronaviruso linijos 1808 specialistų.

Penktadienį planuojama pradėti punkto Klaipėdoje veiklą.

Dėl koronaviruso infekcijos plitimo Klaipėdos uostas imasi papildomų kontrolės procedūrų. 

Tai reiškia, kad dar prieš patenkant į uostą turi būti pranešama apie įgulos sveikatos būklę, teigiama Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime.

Laivo kapitonas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Medicininio karantino skyriui prieš 24 valandas turi pateikti deklaraciją, kurioje patvirtinama, kad visi įgulos nariai yra sveiki.

Apie įgulos sveikatos būklę dar turi būti patikslinama 2 valandos iki laivo įplaukimo į uostą.

Jei prisišvartuoja laivas, kuriame yra sergantis žmogus, į laivą vyksta NVSC darbuotojai ir aiškinasi epidemiologinę situaciją.

Ligoniui atitinkant COVID-19 kriterijus, ligonį greitoji medicinos pagalba veža į ligoninę, tuo metu laive yra atliekamas valymas ir dezinfekcija.

Atlikus dezinfekciją ir valymą, laive leidžiamas agentų, stividorių, siurvejerių  darbas, kad būtų pradėtas iškrauti/pakrauti krovinys, o laivo įgula nėra išleidžiama.

Asmenys, kontaktuojantys su atsakingais laivo įgulos nariais, turi dėvėti asmens apsaugos priemones.

Klaipėdos savivaldybė skelbia gavusi Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) leidimą pradėti mobilaus koronaviruso patikros punkto veiklą.

Šis punktas prie „Švyturio“ arenos Dubysos g. 10 veiklą pradės penktadienį 12 val.

Pasak pranešimo, Klaipėda pradėti mobilaus punkto veiklą buvo pasirengusi jau nuo trečiadienio, tačiau be atskiro ministerijos leidimo to daryti nebuvo galima.

Mobilieji patikros punktai ketvirtadienį pradėjo veikti Vilniuje ir Kaune. Į visus šiuos punktus vykti galima atvykti tik gavus siuntimą iš karštosios koronaviruso linijos 1808 specialistų.

Mobilieji punktai veiks dešimtyje Lietuvos miestų. 

Kai kurios šalies ligoninės lengva koronaviruso COVID-19 forma sergančius pacientus išleidžia gydytis namo arba svarsto tą padaryti.

Kaip BNS informavo Kauno klinikinės ligoninės atstovas spaudai Saulius Tvirbutas, iš gydymo įstaigos į saviizoliaciją išleisti keturi pacientai, kuriems diagnozuotas naujasis koronavirusas.

„Išleidome keturis pacientus, kol kas dar stebime du ligonius, jų būklė stabili“, – sakė ligoninės atstovas spaudai.

Vieną pacientą gydytis namo išleido ir Respublikinė Šiaulių ligoninė.

Pasak gydymo įstaigos atstovės spaudai Zitos Katkienės, trečiadienį koronavirusas diagnozuotas iš Anglijos grįžusiam jaunam šiauliečiui, tačiau jis iškart išleistas gydytis namo, kadangi serga lengva forma.

„Ligoninėje šiuo metu nėra nė vieno gydomo paciento, kuriam diagnozuotas koronavirusas“, – BNS teigė Z. Katkienė.

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje gydyta pirmoji koronavirusu užsikrėtusi Lietuvos gyventoja. Šiuo metu ji yra pasveikusi ir išleista į namus. Kol kas tai vienintelė šalyje pacientė, pasveikusi nuo koronaviruso. 

Vilniuje esančios Santaros klinikos, kur pacientų su diagnozuotu koronavirusu yra daugiausia – 20, svarsto lengva forma sergančius asmenis išleisti.

„Kol kas visiškai pasveikusių neturime, bet yra žmonių, kuriuos galėtume paleisti gydytis namo. Jie nėra sunkūs pacientai“, – BNS sakė Santaros klinikų atstovė spaudai Jolanta Normantienė.

Kiek kitokia situacija Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, jos atstovas spaudai informavo BNS, kad šiuo metu gydymo įstaigoje yra du pacientai su koronavirusu.

„Ligoniai yra gydomi, stebima jų sveikatos būklė, bus atliekami pakartotiniai testai ir esant neigiamiems rezultatams, kurie leis juos išleisti namo, tas ir bus padaryta. Daugiau komentuoti negaliu“, – BNS tvirtino ligoninės atstovas spaudai Vytautas Riaubiškis.

Šioje gydymo įstaigoje dar gydomas vyresnio amžiaus žmogus, kuriam pasireiškė sunkūs naujojo koronaviruso simptomai – jam teko ventiliuoti plaučius.

Panevėžio pavyzdžiu seka ir Klaipėdos universitetinė ligoninė.

„Kitą savaitę kartosime tyrimus pirmiesiems pacientams ir, jeigu bus neigiami, tai išleisime“, – BNS sakė ligoninės vadovas Vinsas Janušonis.

Jis taip pat teigė, kad gydymo įstaigoje šiuo metu guli dešimt pacientų su COVID-19.

„Lengva forma yra abstraktybė. Visi mūsų pacientai patenkinamos būklės, mes juos stebime, į namus paleistų pacientų šiai minutei neturime“, – teigė uostamiesčio ligoninės vadovas.

Pagal ligoninių nurodytus skaičius išeina, kad šiuo metu koronavirusas diagnozuotas 40 žmonių, tačiau kol kas Sveikatos apsaugos ministerija yra patvirtinusi 36 atvejus.

Taip yra todėl, kad ligoninės ir pačios gali atlikti tyrimus dėl koronaviruso, tačiau jeigu tyrimas teigiamas, rezultatą dar turi patvirtinti Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija.

Sveikatos apsaugos ministerija ketvirtadienį pranešė leidusi lengva forma naujuoju koronavirusu sergančius pacientus išleisti namo, tačiau šie žmonės privalo griežtai laikytis saviizoliacijos.

Baltijos šalyse iki ketvirtadienio vidurdienio patvirtinti 389 naujojo koronaviruso atvejai, rodo BNS iš oficialių institucijų surinkti duomenys.

Lietuva: patvirtinti 36 atvejai, ištirti 1027 žmonės.

Latvija: patvirtintas 86 atvejai, ištirti 2677 žmonės.

Estija: patvirtinti 267 atvejai, ištirta 2259 žmonės.

Daugiau skaitykite: A.Veryga: netrukus atsiras rekomendacijos nesilankyti parkuose ar kitose masinio susibūrimo vietose

Lengva COVID-19 forma sergantys pacientai nebebus guldomi į ligonines, jie bus išleidžiami gydytis į namus, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

„Lengvus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) simptomus jaučiantys pacientai nuo šiol galės būti išleisti gydytis į namus, jei čia galės laikytis visų izoliavimosi (saviizoliacijos) taisyklių. Tai reiškia, kad tie, kuriems nereikia specifinio simptominio gydymo, nebus guldomi į ligonines“, – informavo Sveikatos apsaugos ministerija.

Tuo metu, pacientams, kuriems dėl jų sudėtingesnės būklės taikomas stacionarinis gydymas, jų sveikatai pagerėjus, taip pat bus leista gydytis namuose, nors tyrimo rezultatai vis dar bus teigiami. 

Lengvi simptomai nereiškia, kad žmogus nekelia užkrėtimo pavojaus aplinkiniams.

Tuo metu pacientams, kuriems dėl jų sudėtingesnės būklės taikomas stacionarinis gydymas, jų sveikatai pagerėjus, taip pat bus leista gydytis namuose, nors tyrimo rezultatai dar bus teigiami. 

Pasak sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, kitų šalių patirtis rodo, kad lengvesne forma sergantieji, jei jiems nereikia medicinos įrangos, intensyvios medikų priežiūros, tikrai gali likti namuose ar kitoje izoliavimosi vietoje. Vienintelė sąlyga – tinkamas izoliavimasis.

„Drauge su medikais priėmėme sprendimą neguldyti pacientų į ligonines, kai tam nėra indikacijų. Tačiau esminis momentas čia yra izoliavimasis. Tai reiškia, kad žmogus, jei jam nustatyta koronavirusinė infekcija ir simptomai yra lengvi, privalo izoliuotis“, – sakė A.Veryga, vadovaujantis Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centrui.

Anot jo, lengvi simptomai nereiškia, kad žmogus nekelia užkrėtimo pavojaus aplinkiniams.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Aurelijus Veryga

„Tad žmonės, kurie ligos laiką galės praleisti patogiau nei ligoninėje, namuose, privalo griežtai laikytis nustatytų taisyklių. Ir čia negali būti jokių interpretacijų“, – pabrėžė ministras.  

Gydymuisi namuose be saviizoliacijos keliama dar viena sąlyga – galimybė konsultuotis su šeimos gydytoju, gauti informaciją, kaip sekti sveikatos būklę ir kur kreiptis, jei sveikatos būklė pablogės.

Ligoninių vadovai, pasak ministerijos, tam pritaria, o tokios gydymo schemos taikomos visos šalyse.

Santaros klinikų generalinio direktoriaus Felikso Jankevičiaus teigimu, Italijos patirtis parodė, kaip yra svarbu neperkrauti gydymo įstaigų karantinuojamais ar simptomų neturinčiais pacientais, kuriems nereikia specifinio gydymo.

„Svarbu neišnaudoti šalies žmogiškųjų bei materialinių resursų prieš laiką ir pataupyti juos vėlesniam metui, kai teks susitelkti dėl turinčių rimtų ar gyvybei pavojingų simptomų ir reikalaujančių intensyvios terapijos koronavirusu užsikrėtusių pacientų gydymo “, – sakė F.Jankevičius.

Felikso Jankevičiaus teigimu, Italijos patirtis parodė, kaip yra svarbu neperkrauti gydymo įstaigų.

Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Remigijus Mažeika pabrėžė, kad Šiaulių ligoninėje gydytas pacientas buvo pirmasis šalyje išleistas nepagijęs namo. Jis iš ligoninės išrašytas trečiadienį.

„Tad savo ruožtu labai sveikiname ministro priimtą sprendimą. Ligoninėje atskyrėme karščiuojančių pacientų srautus, tad nebehospitalizuojant lengvų atvejų, galime resursus naudoti taip, kad apsaugotume klinikinius skyrius nuo galimos infekcijos“, – sakė R.Mažeika. 

Kauno klinikinės ligoninės generalinis direktorius Albinas Naudžiūnas tvirtino, kad iki šiol įstaigoje gydyti ligoniai buvo lengvi, jiems iš esmės taikytas tik stebėjimas, tačiau tam reikėjo personalo resursų, išnaudotos vienkartinės apsaugos priemonių, kurias „vertėtų tausoti laikotarpiui, jei epidemijos mastai išsiplėstų ir turėtume daugiau sunkių ligonių“, atsargos.

Karštąją koronaviruso liniją 1808 administruojantys Kauno greitosios medikai pabrėžia iki ministerijos sprendimo dar nevykdantys registracijos į mobiliuosius koronaviruso patikros punktus, įspėja, kad vietų skaičius juose bus ribotas.

„Mes dar neregistruojame. Apie punkto atidarymą turi oficialiai pranešti Sveikatos apsaugos ministerija ir kai tai bus padaryta ir mums bus duota žalia šviesa, mes iš karto pradėsime registraciją“, – BNS ketvirtadienio rytą sakė Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Nerijus Mikelionis.

Jis taip pat pabrėžia, jog visų norinčių patikrai medikai tikrai neužregistruos: tiek dėl to, kad registruojami tik žmonės su tam tikrais simptomais, tiek dėl to, kad vietų skaičius punktuose yra ribotas.

Kauno kempingas – vieta kur veiks mobili COVI-19 mėginių paėmimo laboratorija

+2

„Tiek, kiek mums bus duota vietų, tiek mes ir užregistruosime“, – pabrėžė jis.

Pasak greitosios vadovo, žmonių susidomėjimas yra milžiniškas: nuo penktadienio, kai karštoji linija pradėjo dirbti, jau gauta beveik 43 tūkst. skambučių.

„Skaičius yra pakankamai didelis. Kiekvieną dieną sulaukiame labai daug žmonių skambučių, kurie klausia, kur galima išsitirti, stengiamės jiems išaiškinti, kad tikrai visiems nereikia tirtis ir ne visi bus tiriami, o tik tam tikra kategorija žmonių, kurie yra grįžę iš užsienio arba turėję tiesioginį kontaktą su patvirtintu atveju ir prie viso šito turi bent vieną iš trijų simptomų: temperatūrą, didesnę nei 37,3 laipsnio, kvėpavimo diskomfortas arba kosulys“, – sakė N.Mikelionis.

„Tokie žmonės bus registruojami į tuos mobilius punktus išsityrimui. Bet jų skaičius nebus begalinis. Prašome žmonių supratimo ir suvokimo, kad tikrai negalime visų registruoti ir kad ne numeris 1808 nustato, kokį skaičių registruoti“, – kalbėjo jis.

Pasak jo, žmonės skambina tiek dėl testų, tiek norėdami pasitarti dėl kitų klausimų. Tikimasi, kad iki ketvirtadienio pabaigos pradės veikti nukreipimas į skirtingas institucijas, kai paskambinę žmonės galės pasirinkti, koks klausimas juos domina.

Mobilūs koronaviruso patikros punktai įrengiami Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Utenoje, Tauragėje ir Telšiuose.

Vilniuje atidarytas mobilusis koronaviruso tyrimų ėmimo punktas

+27

Visų šių miestų savivaldybės jau numačiusios vietas, tačiau laukia leidimo pradėti veiklą iš ministerijos.

Vilniuje trečiadienį atidarytas pirmasis mobilus koronaviruso patikros punktas „Statyk ir važiuok“ automobilių stovėjimo aikštelėje Savanorių pr. 124, tačiau jis trečiadienį veikė testavimo režimu.

Punktuose surinkti ėminiai bus tiriami laboratorijose.

Šiuo metu mėginių tyrimus dėl koronaviruso atlieka Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL).

Sveikatos apsaugos ministerija tyrimus taip pat leido daryti Santaros klinikų, Kauno klinikų, Klaipėdos universitetinės ligoninės ir Respublikinės Šiaulių ligoninės laboratorijose, tačiau kol kas jie turi būti siunčiami pertikrinti į NVSPL.

Planuojama, kad ligoninių laboratorijos pradžioje atliks kasdien minimalius tyrimų kiekius, po keliolika ir keliasdešimt, o vėliau tyrimų apimtys plėsis. 

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros (NVSPL) laboratorija bus pagrindinė šalies laboratorija, t. y. referentinė laboratorija, kuri teikia galutinius, oficialius ir patvirtintus tyrimų rezultatus, atliktus pagal tarptautinius reikalavimus. 

NVSPL bus koordinuojanti, kuri koordinuos naujųjų laboratorijų veiklą, tad visi ligoninių laboratorijų veiksmai turės būti derinami su centrine laboratorija. 

„Tai reiškia, kad tyrimų rezultatai, atlikti didžiosiose šalies ligoninių laboratorijose, yra tik tarpiniai, o ne galutiniai, rezultatai. Tais atvejais, kai ligoninių laboratorijose atlikti tyrimai bus teigiami, jie privalės būti siunčiami pakartotiniam tyrimui į NVSPL, kur ir bus galutinai oficialiai patvirtinti. Tuo atveju, jei ligoninėse atliktų tyrimų rezultatai bus neigiami, jų kartoti nereikės siųsti į centrinę šalies laboratoriją“, – skelbia SAM.