Į normines studijų kainas įskaičiuojamos išlaidos dėstytojų, mokslo ir kitų su studijomis susijusių darbuotojų darbo užmokesčiui, studentams skatinti, prekėms ir paslaugoms, susijusioms su studijomis. Norminė kaina – tai lėšų suma, arba maksimalus studijų krepšelis, kurią valstybė numato per metus skirti vieno studento studijoms, teigiama Švietimo ir mokslo ministerijos pranešime.
Brangiausiai kainuos muzikos studijos
Pirmosios pakopos (bakalauro, profesinio bakalauro) nuolatinės, arba vadinamosios įprastosios, formos studijų krepšelio maksimalus dydis kolegijose svyruos nuo 3 361 Lt per metus (religijos mokslų, teisės, vadybos ir verslo administravimo, rekreacijos ir turizmo, ekonomikos studijos) iki 15 504 Lt per metus (muzikos studijos), universitetuose – nuo 4 031 Lt (humanitarinių, socialinių mokslų studijos) iki 18 854 Lt (transporto inžinerijos (pilotai), muzikos studijos).
Nustatant šiuos dydžius laikytasi nuostatos, kad pigiausioms ir brangiausioms studijoms skiriama maksimali lėšų suma neturėtų skirtis daugiau kaip 5 kartus.
Dauguma mokės iki 8 tūkst.
Absoliuti dauguma studentų (93 proc.) pateks į tas studijų sritis, kur krepšelis svyruoja nuo 3361 Lt iki 7922 Lt per metus.
Nuolatinės formos magistrantūros studijoms skiriamas studijų krepšelis svyruoja nuo 7615 iki 22438 Lt per metus.
Doktorantūros studijų krepšelio maksimalus dydis sieks 29 391 Lt per metus. Rezidentūros studijų krepšelio maksimalus dydis bus nuo 24 578 iki 27 752 Lt.
Pirmosios pakopos ištęstinės formos (mažiau intensyvias) studijų krepšelio maksimalus dydis – 12569 Lt, magistrantūros studijoms – 14959 Lt, doktorantūros studijoms – 19594 Lt.
Šios kainos yra tokios, kokios numatytos vasario mėn. viešai skelbtame projekte.
Galutinę kainą skelbs aukštoji mokykla
Pagal Mokslo ir studijų įstatymą, galutinę studijų kainą priimamiems studentams nustato aukštoji mokykla. Kai aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina viršija norminę studijų kainą, valstybės biudžeto lėšomis apmokama tik pastaroji. Kokią studijų kainą benumatytų valstybinė aukštoji mokykla, jokių papildomų mokesčių valstybės finansavimą gavusiems studentams mokėti nereikės. Įstojusiems į nevalstybines aukštąsias mokyklas ir gavusiems studijų krepšelį gali tekti mokėti skirtumą tarp valstybės nustatytos norminės studijų kainos ir aukštosios mokyklos nustatytos kainos.
2009 m. valstybės biudžete „studijų krepšeliui“ finansuoti numatyta iš viso 70,4 mln. Lt, iš jų universitetams – 51 mln. Lt, kolegijoms – 19,4 mln. Lt. Į šią sumą įskaitytos lėšos pirmosios pakopos (bakalauro), vientisųjų ir antrosios pakopos (magistro) studijų pirmakursių studijų kainai padengti, socialinėms stipendijoms bei administravimo ir ūkio išlaidoms. Atsižvelgiant į priėmimo rezultatus, visa ši lėšų suma rugsėjį bus paskirstyta aukštosioms mokykloms.
Numatoma, kad ateinančiais mokslo metais valstybė finansuos 21 tūkst. pirmakursių studijų: 10 tūkst. universitetuose ir 11 tūkst. kolegijose.
