Tačiau tokiam siūlymui nepritarė Bažnyčios atstovai, ir Kultūros paveldos departamento (KPD) Vertinimo taryba nutarė komplekso nekurti, pranešė KPD.
Nuspręsta patikslinti kultūros paminklo Kryžių kalno pavadinimą. Posėdžio metu kilo diskusija, ar pavadinimas ir toliau turėtų likti akcentuojantis piliakalnį, ar plačiajai visuomenei geriau žinomą Kryžių kalną.
Nutarta parengti apskaitos dokumentaciją esamiems pavieniams Kryžių kalno objektams neformuojant komplekso.
Pasak Šiaulių vyskupijos kurijos kanclerio Pauliaus Subačiaus, toks kompleksas būtų klaida, nes ši vieta visada buvo gyva ir nuolat besikeičianti. Itin griežti apsaugos reikalavimai, anot jo, sugriautų Kryžių kalno sakralinį unikalumą: neleidžiant kabinti rožinių, kalti mažų kryželių, būtų pažeista natūrali jo raida.
Kitam siūlymui buvo pritarta – Vertinimo taryba nusprendė didinti kultūros paminklo Kryžių kalno teritorijos ribas nuo 4,5 iki 5,3 hektaro.
Anot KPD, ribos didinamos dėl to, kad derinamos su Registro – kadastro sklypų ribomis.
Taip pat nuspręsta patikslinti kultūros paminklo Kryžių kalno pavadinimą.
Oficialiai jis vadinamas Jurgaičių, Domantų piliakalniu su gyvenviete.
Posėdžio metu kilo diskusija, ar pavadinimas ir toliau turėtų likti akcentuojantis piliakalnį, ar plačiajai visuomenei geriau žinomą Kryžių kalną.
Išklausiusi ekspertų ir posėdžio dalyvių nuomonių, Vertinimo taryba nutarė pavadinimą pakeisti į „Kryžių kalnas – Jurgaičių, Domantų piliakalnis su gyvenviete“.
