Bendras savižudybių skaičius tiek 2020 metų sausio–lapkričio mėnesiais, tiek kovo-lapkričio mėnesiais, kai šalyje galiojo karantino režimas, yra mažesnis nei 2019 metais.
Tiesa, savižudybių padaugėjo vasarą.
„Pirmosios bangos metu mes matėme santykinį sumažėjimą, palyginus su 2019 metais. Tai gali būti siejama su vadinamuoju mobilizacijos efektu <...>, kai krizės akivaizdoje žmonės susiima ir nebeatlieka savižalos veiksmų, kurie išaiškėja praėjus tam ūmiam mobilizacijos etapui.
Tą mes matome birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais, kai vasaros metu savižudybių skaičiai pralenkė praėjusių metų skaičius“, – teigė I.Rubikas.
Iliustraciją, ant jos paspaudus, galima pasididinti:
Tačiau 2020 metų pabaigoje situacija, pasak jo, normalizavosi.
„Pastarųjų trejų mėnesių rezultatai, ypač lapkričio duomenys, rodo, kad situacija, galima sakyti, normalizavosi, arba priartėjo prie ankstesnių metų situacijos. O lapkričio duomenys rodo, kad tie skaičiai netgi sumažėjo“, – komentavo SAM atstovas.
„Ir šiai dienai 2020 metų kovo–lapkričio savižudybių skaičius yra šiek tiek mažesnis negu praėjusių metų atitinkamo laikotarpio savižudybių skaičius“, – apibendrino jis.
Iš viso per praėjusius metus, neįskaičiuojant gruodžio, nusižudė 556 asmenys, kai 2019-aisiais nusižudžiusių buvo 597.
2020-ųjų kovą–lapkritį nusižudė 474 asmenys, 2019-aisiais per tą patį laikotarpį – 489.
Apie panašias tendencijas posėdyje kalbėjo ir Vilniaus psichiatrijos ligoninės vadovas Arūnas Germanavičius. Jis pasidalijo 2019 ir 2020 metų statistikos analize, išskiriant asmenis tik su suicido rizika.
Iliustraciją, ant jos paspaudus, galima pasididinti:
„2019 metais tokių asmenų nebuvo daug – maždaug 7 proc. nuo visų mūsų ligoninėje hospitalizuotų ir gydytų pacientų. 2019 metai baigėsi santykiniu padidėjimu – metų pabaigoje jau buvo maždaug 13 proc. nuo visų pacientų“, – komentavo ligoninės direktorius.
„2020 metai prasidėjo nuo ypač didelio skaičiaus – net 14 proc. ir iš viso 80 tokių atvejų turėjome.
Kovo mėnesį prasidėjo pirmasis karantinas ir skaičius labai krito. Visi šie kritimai atspindi sumažėjimą paslaugų ir besikreipiančių žmonių, ir nukreipiamų pacientų gydymui, bet bendras skaičius nuo visų pacientų nesumažėjo <...>.
Po to vasaros mėnesiais padidėjo savižudybę patiriančių žmonių skaičius, mes tą irgi matome – 18 proc., vėliau jis sumažėjo.
Ir dabar šiuo metu lygmuo yra ties 14 proc. ir tų pacientų atvejų skaičius yra ties 48, kuriems reikalinga specializuota pagalba“, – teigė A.Germanavičius.
Pasak jo, svarbu, kad veiktų nuosekli paslaugų teikimo grandinė – kad asmenys, gydęsi stacionare, po to gautų psichologinę pagalbą.
Streso lygis išaugo du kartus
Streso lygis per pandemiją išaugo du kartus.
„Visuomenės streso lygis Lietuvoje išlieka padidėjęs apie du kartus, palyginti su laikotarpiu iki pandemijos. Iki jos stresą jautė iki 14 proc. visuomenės, o prasidėjus pandemijai pačioje pradžioje tas skaičius kilo net ir tris kartus ir nuo tol laiko jis tik mažėja, ką galima sieti su tam tikru prisitaikymu prie situacijos ir neapibrėžtumo mažėjimu“, – sakė I.Rubikas.
Sveikatos apsaugos ministerija remdamasi „Baltijos tyrimų“ duomenimis nurodo, kad iki pandemijos stresą jautė 14 proc., o prasidėjus pandemijai 26–48 proc. populiacijos.
Taip pat Valstybinių ligonių kasų duomenys rodo, kad pandemijos metu apie 10 proc. daugiau asmenų kreipiasi į gydymo įstaigas dėl depresijos, nerimo ir reakcijos į didelį stresą sutrikimų.
Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos tyrimų centro tyrimas rodo, kad 49 proc. tiriamųjų jautėsi vidutiniškai ar smarkiai paveikti apribotų kontaktų su artimaisiais, 46 proc. apklaustųjų psichologinė gerovė buvo žema.
