Priežastis apsilankyti jaukiuose, gėlėmis išpuoštuose perlojiečių Reginos ir Vinco Kupčinskų namuose labai svari – prieš keletą mėnesių jis išleido aforizmų knygą „2031 Gyvenimo perlas. Aforizmai, mintys, gyvenimo dėsniai“. Kaip pats sako, įsiteikė sau dovaną septyniasdešimt penktosioms gimimo metinėms. Į ją sugulė netikėtai net sau pačiam vos per keletą mėnesių nuo praėjusių metų rudens sukurti aforizmai. Gerbiamas Vincas paaiškina – jų nereikėjo specialiai kurti, aforizmai tiesiog liejosi kaip versmė. Jų yra prirašęs jau ir antrai knygai.
Netikėtai pabudusia vyro kūryba žmona Regina nesistebi: „Mano žmogus gi visą gyvenimą aforizmais kalba. Visą laiką moterims sako gražiausius komplimentus. Man su juo tikrai neliūdna“, – sako ji.
Knygos autorius pasakoja, kad kūrybinės mintys jam teka tarsi veržli upė, taip į knygą kaip upėje augantys perlai įsiliejo ir aforizmai. „Su manimi atsitiko kažkas nenusakomo – pagavo toks įkvėpimas! Aš tiesiog sėdėjau ir rašiau, o tie aforizmai gimdavo staiga, man jų nereikėjo galvoti. Aforizmai mane valdo, srautu eina. Į dieną užrašydavau apie penkiasdešimt, o vieną dieną pasiekiau rekordą – parašiau net du šimtus keturiasdešimt! Net ir naktį atsiranda minčių, tai atsikėlęs ir naktimis rašydavau. Pirmuosius užrašiau lapkričio viduryje, o prieš Šv. Kalėdas buvo parašytas 2031 aforizmas“.
„Vyro tomis dienomis namie lyg ir nebuvo, jis buvo paskendęs kūryboje“, – sako žmona.
„Skaitau ir gėriuosi, kad gal visai gerai aš čia sukūriau. Aforizmų esu prikūręs jau ir kitai knygai, iš viso jau keturi su puse tūkstančio sukurta, bet pasikartojančių aforizmų nėra“. Jis pasidžiaugia, kad su aforizmų kūryba yra pasiekęs Lietuvos rekordą.
Į dieną užrašydavau apie penkiasdešimt, o vieną dieną pasiekiau rekordą – parašiau net du šimtus keturiasdešimt!
„Parašęs kelis šimtus, pradėjau bendrauti su dirbtiniu intelektu. Siunčiau savo aforizmus įvertinti ir gavau atsakymą: „Jūs turite talentą kurti aforizmus“. Jis mane išgyrė, kad tai labai retas, unikalus atvejus. Mano aforizmai labai koncentruoti, sakinys trumpas, bet viskas parašyta“.
Kūryba Vincui Kupčinskui nėra svetima. Jis yra parašęs mokslinę knygą, daugiau kaip penkiasdešimt mokslo populiarinimo straipsnių. Bet ši kūryba atsirado staiga ir netikėtai.
Ne vienas stebisi šiuo jo talentu – juk aforizmai labai sunkus žanras, jei nesugebi, net ir norėdamas jų neparašysi. Knygą redagavusi lietuvių kalbos mokytoja Joana Grigaitienė ją įvertino labai gerai.
Kaip rašoma knygos pratarmėje, ši rinktinė gimė iš ilgo stebėjimo, klausymosi, tylėjimo ir kartais – labai tikslaus pasakymo ten, kur kiti nutyli.
Tai ne tik išsakytos mintys, aforizmai – tai gyvenimo dienoraštis be datų, žvilgsnis į žmogų, pasaulį, laiką, santykius, gamtą, dorybes ir ydas, o svarbiausia – į žmogaus prigimtį, kuri nesikeičia tūkstančius metų. Kiekvienas sakinys čia trumpas, bet kiekviename telpa daugiau nei žodžiai.
Aforizmai sudėti į dvylika skyrių. Ir ją nebūtina skaityti nuo pradžios iki pabaigos. Tiesiog galima atsiversti bet kurį puslapį, skaityti ir mėgautis.
Gerbiamas Vincas yra didelis džentelmenas, labai gerbiantis moteris. Galbūt dėl to ir jo knyga prasideda skyriumi „Meilė, moterys“, kuriame pabyra tikri gyvenimo, išminties perlai: „Aklai įsimylėjusiems neegzistuoja jokie logikos dėsniai“, „Biologiniai magnetai ne ką silpnesni už gamtinius“, „Jaunimo pažintys feisbuke panaikina galimybę šokio metu patirti artumo svaigulį“ ir daugybė kitų.
Ne mažiau kūrybos perliukų yra skyriuose, pavadintuose „Gyvenimo filosofija“, „Žmonių ydos ir silpnybės“, „Gyvenimiškos tiesos ir humoras“, „Gamta ir laikas“, „Moralė ir sąžinė“, „Pinigai ir darbas“, „valdžia, karas, melas“, „Žmogus ir protas“, „Dvasingumas, svajonės“, „Likimas ir laimė“, „Amžinybė ir religija“.
Knygą jis išleido savo lėšomis, dukra Jūratė ir sūnus Raimundas, su šeimomis gyvenantys Švedijoje, labai džiaugiasi tėčio kūryba ir skatino knygą leisti.
Gerbiamas Vincas išties turi fenomenalią atmintį, gerą iškalbą, jam nesvetimas ir humoro jausmas. Yra mandagumo ir tolerancijos pavyzdys kiekvienam. O energijos ir jaunatviškumo jam gali pavydėti daug jaunesni. Jis juokauja, kad į senatvę įgavo proto, o iš tikrųjų, jaučia, kad protas ir atmintis jauni. Kaip jį lavina? Daug skaito, mėgsta mokslines, istorines, biografines knygas, yra meistriškai įvaldęs greitąjį skaitymą. Mėgsta spręsti kryžiažodžius ir praktiškai beveik visus išsprendžia.
Vincą visą gyvenimą lydi pažinimo troškulys. Jis moka keturias užsienio kalbas, o neseniai pradėjo mokytis švedų kalbą. „Niekas negimsta mokėdamas ir nėra lengvų kalbų. Tam reikia dėti daug pastangų. Aš mokausi kryptingai, po penkiolika minučių kasdien, po to ilgiau“.
Jis tarsi knygą skaitydamas vaizdingai pasakoja apie savo gyvenimą. „Gimiau Alytaus rajono Giluičių kaime Emilijos ir Vinco Kupčinskų šeimoje. Gimiau 7 mėnesių ir svėriau 1,7 kg. Akušerė priėmusi mus, dvynukus, išleisdama mamai pareiškė, kad jie negyvens. Juk tais laikais inkubatorių neturėjo, o mes buvom ne tik neišnešioti, mažakraujai bei „permatomi“, o ir kaip pasakojo mama, mes net verkti nesugebėjome ir tik cypėm kaip peliukai, bet likimas galimai turėjo kitą planą…? Turiu dvynę seserį Liną, 1,5 metų jaunesnį brolį Alfonsą ir 3 metais jaunesnę seserį Janiną. Turiu du vardus, pakrikštytas esu Valentinu, o dokumentuose esu Vincas. Mokiausi Kavalčiukų pradinėje ir Simno vidurinėje mokykloje. Nebuvau labai geras mokinys, buvau „perestuchinas“ – gal tingėjau mokytis? Bet mokytis kuo toliau, tuo labiau sekėsi“.
Baigęs Lietuvos žemes ūkio akademiją,Agronomijos fakultetą, jis įgijo mokslinio agronomo specialybę. Dirbo „Verknės“ kolūkio agronomu. 1981 metais buvo pakviestas į Perloją dirbti Lietuvos Žemdirbystės instituto Perlojos bandymų stoties vyr. moksliniu bendradarbiu. Vėliau jam buvo patikėtos Perlojos bandymų stoties direktoriaus pareigos. Lietuvos Žemdirbystės instituto Perlojos bandymų stoties vyr. moksliniu bendradarbiu, vėliau – Perlojos bandymų stoties direktoriumi.
„Sėkmingai vedžiau Reginą, gimusią ir augusią Meteliuose. Užauginom dukrą Jūratę ir sūnų Raimundą. Sulaukėme dviejų anūkučių ir dviejų anūkėlių. Atėjo tikras gyvenimo ruduo, kadangi yra sakoma, kad viščiukai skaičiuojami rudenį – tad ėmiau ir suskaičiavau…“.
Vincas Kupčinskas yra apsigynęs agrarinių mokslų daktaro disertaciją, parašęs knygą „Žemdirbystės ypatumai lengvuose dirvožemiuose“, knygeles: „Grikių auginimas“ ir su bendraautoriumi „Grikių auginimas ir jų patiekalai“. Paskelbė 24 mokslinius straipsnius, vienas iš jų išspausdintas Kinijoje, Pekine mokslo darbuose kinų kalba ir 43 mokslo populiarinimo straipsnius. Teko stažuotis Švedijoje – Kristianstade ir Svalöf-Weibull. Į abi stažuotes laimėjo konkursus į antrąją – vienintelis iš Lietuvos.
Mokslinės veiklos laikotarpiu vykdė fundamentinius tyrimus. Dirbo tobulinant maistinių ir sėklinių bulvių auginimo technologijas. Kartu su Švedijos ir Suomijos šalių mokslininkais tyrė grikių įvairių veislių produktyvumą. Minint LŽI Perlojos bandymų stoties 40 – metį suorganizavo ir vedė tarptautinę mokslinę konferenciją, kurioje dalyvavo 7 užsienio šalių mokslininkai: Egipto, Baltarusijos, Danijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos ir Suomijos.
Darė mokslinius pranešimus Lietuvos bei užsienio šalių – Ukrainos, Latvijos, Švedijos mokslinėse konferencijose. Skaitė paskaitas Lietuvos žemes ūkio akademijoje ir kitose žemės ūkio mokslo bei mokymo įstaigose.
Turtinga buvo ir politinė bei visuomeninė veikla. Jis buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Perlojos grupės įkūrėjas ir pirmininkas, Varėnos rajono savivaldybės tarybos narys, LR Seimo narių: Danutės Bekintienės, Jono Rimanto Dagio, Gintaro Songailos padėjėjas – sekretorius, Tėvynės Sąjungos Vilniaus regiono vadybininkas.
Jis taip pat buvo unikalaus Arklio muziejaus kūrimo Niūronyse, Anyksčių rajone, daugelio organizuotų ekspedicijų po įvairių Lietuvos regionų kaimus aktyvus dalyvis – eksponatų rinkėjas.
V.Kupčinskas turi skambų balsą. Jis dainavo Varėnos kultūros centro mišriame chore „Harmonija“, buvo pirmuoju šio choro seniūnu. Daug metų dainavo Perlojos kultūros namų chore.
Nuo 2014 metų Vincas, kaip pats sako, yra užtarnautame poilsyje. Jo laisvalaikio hobis: kelionės, kolekcionavimas, panoraminiai kryžiažodžiai, užsienio kalbos ir žvejyba. Sodyboje yra prikaupęs įvairių senovinių namų apyvokos daiktų ir kitų įdomių eksponatų.
Kupčinskų sodyba nuo pavasario iki vėlyvo rudens skendi gražiausiuose gėlynuose. Regina labai mėgsta gėles, augina jų įvairiausių ir nesuskaičiuojamą skaičių. Šeimininko darbštumą liudija gražiai įrengti namai, kuriuose jis beveik viską įsirengė pats.
Draugiškų ir svetingų perlojiečių namuose kiekvienas užklystantis yra laukiamas svečias.
„Pas mus namuose yra viešėję svečiai iš 24 pasaulio šalių: Australijos, Armėnijos, Baltarusijos, Belgijos, Egipto, Ekvadoro, Danijos, Filipinų, JAV, Ispanijos, Irano, Kanados, Kolumbijos, Latvijos, Lenkijos, Meksikos, Olandijos, Rusijos, Turkijos, Suomijos, Švedijos, Šveicarijos, Ukrainos, Vokietijos“, – pasakoja šeimininkai.
Reginos ir Vinco aistra – kelionės
Jiedu yra nenustygstantys keliautojai. Kasmet išvyksta į dvi-tris užsienio keliones. Jau yra apkeliavę keturiasdešimt šešias valstybes. „Keliauti pradėjom dar sovietiniais laikais su visa šeima. O kai atsivėrė sienos, mūsų kelionės dar labiau padažnėjo. Sugalvojam ir skrendam. Teko skirsti iš 23 aerouosto, plaukti iš 14 jūros uostų. Norisi apkeliauti penkiasdešimt šalių. Kelionių metu gyventa daugybėje viešbučių, nakvynės namų, hostelių, teko nakvoti vienuolyne ir apie dvidešimties (privačiai) užsieniečių šeimose. Aplankyta daugybė restoranų – ragauti daugelio šalių įvairūs nacionaliniai patiekalai“, – vardija V.Kupčinskas.
Sovietiniais laikais jis vienintelis Lietuvoje ir Baltijos šalyse turėjo eksperimentinį „Žigulį“ su rotoriniu varikliu, su kuriuo nuvažiavo 257 tūkst. km. Su šiuo automobiliu 3 kartus buvo Maskvoje, 3 kartus Leningrade, Petrozavodske, Toljatyje, Karpatuose, prie Čudo, Ladogos, Onegos, ežerų. „Manau, kad su per gyvenimą turėtais 2 motociklais, 10 asmeninių ir 4 tarnybiniais automobiliais už vairo esu nuvažiavęs apie 1,5 milijono kilometrų, nes mes visą laiką buvome labai mobilūs ir daug šalių apkeliavome su savo automobiliu“.
Regina ir Vincas yra buvę visuose Lietuvos rajonų centruose ir didžiojoje dalyje miestelių. Abu yra įkopę į šimtą trisdešimt piliakalnių, o pamatė jų dar daugiau.
Šiemet jie jau keliavo į Portugaliją, Londoną, Liuksemburgą, Briuselį. Dovanų gavęs nutrinamą žemėlapį, Vincas nutrynė Moldovą, tai planuoja į ją skristi rudenį, kai ten bus prinokęs gausus vaisių ir uogų derlius. Gal pavyks dar į Islandiją nuvykti. Žinoma, buvo ir Švedijoje.
Abu dar svajoja aplankyti Pietryčių Aziją. Kadangi skrydis tolimas, tai vienu šūviu norisi aplankyti iš karto kelias šalis. „Pietryčių Aziją norim aplankyti kruizu. Jau teko juo plaukti po Karibų jūrą, tuomet aplankėm Majamį, Dominikos Respubliką, Bahamus, labai patiko“.
Apsilankymo Švedijoje jie jau neskaičiuoja, į ten pas vaikus skrenda du ar tris kartus į metus.
„Visada judėjom ir judėjom. Finansai leidžia, tai judėsim ir toliau, svarbu, kad užtektų sveikatos“.
Ar nebūna trinties, kai ir namuose, ir keliaujant būna kartu? „Kad mes niekada nesipykstam, namuose mėgstam pabūti ir kažką veikti atskirai, bet vienas be kito negalim“, – šypsodamiesi tvirtina Regina ir Vincas.
„Reziume: gyvenau laimingą, įdomų, spalvingą, turiningą ir prasmingą gyvenimą, ir tai, kad mano gyvenimas buvo toks gražus labiausiai dėkingas savo mylimai žmonai Reginėlei – nepaprastai protingai, darbščiai, tvarkingai, mylinčiai ir gerai mano vaikų mamai“, – švelniai žvelgdamas į žmoną sako Vincas.
Atsisveikinant atverstoje knygoje atsitiktinai perskaitau aforizmą „Kiekviena diena šventė, jei gyveni meilėje ir harmonijoje“. Ir šis aforizmas apie juos – Reginą ir Vincą Kupčinskus.
