Palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuvoje vidutinė gulėjimo ligoninėje trukmė yra ilgesnė, nepakankamai išplėtotos dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugos, rašoma Sveikatos ministerijos pranešime spaudai. Daugelyje šalių dienos stacionaruose gydomos akių ligos bei regėjimo sutrikimai, vis dažniau – odos, inkstų, šlapimo takų, reprodukcinės sistemos ligos. Lietuvoje minėti sutrikimai bei ligos neretai gydomi ligoninėje. Be to, dienos stacionare suteikta paslauga ne tokia brangi kaip stacionaro, todėl pagalbos greičiau gali sulaukti didesnis pacientų skaičius.
Tai, kad pernai konsultacijų, priėmimo ir skubiosios pagalbos, dienos stacionaro, dienos chirurgijos, stebėjimo, trumpalaikio gydymo paslaugų buvo suteikta geru dešimtadaliu daugiau (2007 m. – 7,3 mln., 2006 m. – 6,6 mln.), o stacionarinių paslaugų sumažėjo 11 proc. (2007 m. buvo suteikta 788 tūkst. stacionarinių paslaugų, 2006 m. – 885 tūkst.), rodo, kad sveikatos apsaugos sistemoje vyksta geros permainos, teigiama pranešime.
Šių metų pirmąjį ketvirtį ambulatorinių specializuotų paslaugų buvo suteikta 4,3 proc. (74,4 tūkst.), o dienos chirurgijos paslaugų – net 28,2 procento (5,2 tūkst.) daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Įdiegus ir plėtojant šias paslaugas ne tik trumpėja gydymo laukiančių pacientų eilės, bet ir mažėja ligonių nedarbo dienų skaičius, reikiama pagalba suteikiama ligoniams, kurie gydymo stacionare atsisako dėl buitinių priežasčių ar darbo, mažėja hospitalinės infekcijos tikimybė.
„Įprastą stacionarą nebūtina apkrauti visomis paslaugomis, – sakė Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktoriaus pavaduotojas Viačeslavas Zaksas. – Pacientai, kuriems nereikia taikyti ypač sudėtingų gydymo metodų ir nėra didelės komplikacijų tikimybės, sėkmingai gydomi dienos stacionare, taikant šiuolaikinę diagnostikos ir gydomąją medicinos techniką jiems teikiamos dienos chirurgijos paslaugos.“
Pagal jau antrus metus veikiančią paslaugų apmokėjimo tvarką, numatomas gydymo įstaigos gaunamų lėšų rezervas. Jis siekia iki 3 proc. įstaigos ir teritorinės ligonių kasos sutartyje numatytos sumos. Jei prioritetinėms priskiriamų paslaugų suteikiama daugiau nei numatyta sutartyje, jų išlaidos padengiamos rezervo lėšomis bei nepanaudotomis lėšomis, kuriomis apmokamos stacionaro paslaugos.
