Piliavietėje – nauji archeologiniai radiniai

Dar viena staigmena – mūrinės pilies siena. Pagaliau buvo nustatytos pietinės piliavietės dalies tikslios ribos, kėlusios nemažai diskusijų. „Iki šiol apie mūrines liekanas nieko nebuvo žinoma, tai naujas atradimas. Šias liekanas mes siejame su bastijonine pilimi iš XVI–XVII amžiaus“, – „15min“ pasakojo Klaipėdos universiteto archeologas Gintautas Zabiela.
Šiuo metu atstatytos ir visuomenei prieinamos po bastionais esančios Karlo ir Frydricho poternos, kuriose 2002-aisiais įrengtos pilies muziejaus ekspozicijų salės.
Uostamiesčio kultūrinius sluoksnius archeologai tyrinėja nuo liepos mėnesio. Taip pat paskelbta ir apie kitus radinius – tai kirvis, spyna, žiedas, žmonių ir gyvulių kaulai. Naujausias rastas daiktas – XIV–XV a. sagė, ant kurios išgraviruoti vokiški žodžiai. Šį papuošalą archeologai aptiko pirmadienį.
Anot G.Zabielos, radiniai kol kas yra tyrinėjami, aprašomi. Vėliau jie keliaus ekspozicijai į Mažosios Lietuvos istorijos muziejų.

Tuo tarpu miesto liekanos bus kuriam laikui užkonservuojamos. Dar sprendžiama, kaip bus su jomis bus pasielgta pradėjus piliavietės atnaujinimą.

Klaipėdos pilis arba Memelburgas nuo senovės laikyta svarbiausia miesto dalimi, o jos bastionai saugojo nuo priešų. Rašytiniuose šaltiniuose pilis pirmą kartą minima 1252 m. Ji aprašyta dokumente, kuriame Livonijos ordino Didysis magistras Eberhardas fon Zeine‘as ir Kuršo vyskupas Heinrichas sutaria dėl pilies statybos tarp Nemuno ir Dangės. Medinės pilies kontūrai iškilo tais pačiais metais. Pilis ne kartą degė miestą siaubusių gaisrų metu, ne kartą ir atstatyta.