Tai penktadienį vykstančiame Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) XIII Seimo posėdyje pareiškė PLB pirmininkė Regina Narušienė.
„Mums reikalinga priimti rezoliuciją, kad būtų galima priimti naują įstatymą, kuriame būtų pripažinta prigimtinė teisė į pilietybę Lietuvos piliečiams, lietuvių kilmės piliečiams. Įstatymo būdu reikia leisti visiems lietuvių kilmės Lietuvos piliečiams išlaikyti prigimtinę teisę į pilietybę ir tai priimti įstatymo būdu", – PLB Seimo nariams tvirtino R.Narušienė.
PLB pirmininkės teigimu, naujasis prezidento Valdo Adamkaus sudarytos darbo grupės pasiūlytas įstatymo variantas nėra tinkamas, nes jis atima teisę į dvigubą pilietybę tiems, kurie po 1990-ųjų išvyko iš Lietuvos.
„Tai yra diskriminacija. Šie asmenys projekte neminimi, tai pilietybės atėmimas", – tikino R.Narušienė.
Anot PLB pirmininkės, referendumas dėl naujojo įstatymo yra nereikalingas.
R.Narušienė neatmetė, kad Konstitucinis Teismas (KT), 2006 metais paskelbęs, kad dviguba pilietybė gali būti suteikiama išimtiniais atvejais, tokį PLB siūlomą įstatymą panaikintų. PLB Seimas dėl rezoliucijos priėmimo turėtų apsispręsti penktadienį.
Įstatymo būdu reikia leisti visiems lietuvių kilmės Lietuvos piliečiams išlaikyti prigimtinę teisę į pilietybę...
Šiuo metu Seime svarstoma naujoji Pilietybės įstatymo redakcija dvigubą pilietybę išsaugo iš Lietuvos pasitraukusiems iki Nepriklausomybės atkūrimo bei jų palikuonims, tuo metu po 1990-ųjų pasitraukusieji dvigubos pilietybės turėti negalės, ji galėtų būti suteikiama tik užsienyje gimusiems jų vaikams, kaip yra šiuo metu.
Konstitucijos 12 straipsnio 2 skirsnis numato, kad išskyrus įstatymo numatytus pavienius atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Šis Konstitucijos straipsnis gali būti keičiamas tik referendumu.
Po Nepriklausomybės atkūrimo iš Lietuvos pasitraukę asmenys galėtų turėti dvigubą pilietybę tik tuo metu, jei jų atvejai bus ypatingi. Pavyzdžiui, susituokę su kitos valstybės piliečiu ir taip pagal tos šalies įstatymus įgyja antrą pilietybę. Tuo metu jų vaikai, gimę užsienyje, galės turėti dvigubą pilietybę, kaip įteisinta ir dabar.
Naujoji redakcija numato, kad dviguba pilietybė galima visų kartų ištremto Lietuvos piliečio palikuonims.
Diskusijos dėl dvigubos pilietybės užvirė, kai 2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino, jog pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.
Lietuvių bendruomenių yra mažiausiai 41 valstybėje.
Seimas yra vyriausiasis PLB organas, kuris rūpinasi užsienyje gyvenančių tautiečių problemomis, ieško priemonių lietuvybei išlaikyti, derina lietuvių kultūrinę veiklą ir švietimo darbą.
