„Kažkokios keistenybės, dar taip nebuvo, kad bobausiai dygtų tada, kai bėga beržų sula“, – stebėjosi pirmuosius grybus jau aptikęs Paulius. Grybautojų teigimu, įprastai pirmieji raukšlėtakepuriai pradeda dygti gegužės pradžioje.
Varėnos rajono Marcinkonių ir Kabelių miškuose jau spėję apsilankyti grybautojai pamatė, kad šie grybai dygsta šiemet itin gražiai, auga išsirikiavę dideliais plotais.
Pirmiesiems pavasario grybams dar labai reikia šilumos ir lietaus.
Varėniškė Jolanta Marcinkonių miške aptikusi ištisus plotus bobausių liko sužavėta. Tuo, ką išvydo, ji balandžio pirmąją pasidalijo socialiniuose tinkluose ir užtikrino, kad tai ne balandžio pirmosios pokštas.
Tiesa, pasipylę ankstyvieji bobausiai dar gana maži, tad grybautojai jų rinkti neskuba. Pirmiesiems pavasario grybams dar labai reikia šilumos ir lietaus.
Kabelių kaimo gyventoja Danutė Valentukevičienė pasakojo, kad pagal bobausių derlių sprendžiama, ar bus baravykų. „Dabar nekantriai laukiame šių grybų pasirodant kuo daugiau, nes norime dosnių baravykais metų“, – sakė moteris.
Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių rezervato direkcijos biologinės įvairovės skyriaus vedėjo Mindaugo Lapelės teigimu, pirmieji bobausiai paprastai pasirodo per miškasodį. „Šiemet ir miškasodis prasidėjo anksti, ir bobausiai išlindo anksti, nors dar negausiai“, – sakė jis.
Anot M.Lapelės, bobausiai mėgsta augti senose pušynų kirtavietėse, gaisravietėse, ten, kur sodinamas miškas. Kur auga, tai dažniausiai gausiai, bet tokių vietų reikia paieškoti ir po kelių metų tenka ieškoti naujų augaviečių.
„Po tokių kirtimų Dzūkijoje kaip pernai ar šiemet tinkamų bobausiams vietų žymiai padaugės, bet ar tuo labai reikia džiaugtis, sunku pasakyti“, – pastebėjo M.Lapelė.
Valgomieji bobausiai dzūkų dažniausiai vadinami „šmarškais“ ar „šimtakamariais“. Nuomonė apie šiuos grybus labai prieštaringa. Vieniems tai skaniausi pavasario grybai, kuriuos pasigardžiuodami valgo išvirtus ir pakepintus su svogūniukais, kitiems jų neįpirši net paragauti dėl juose esančios nuodingos medžiagos – giromitrino.
Ilgai verdant ir džiovinant nuodingų medžiagų šiuose grybuose beveik nebelieka. Bobausiai naudojami ir liaudies medicinoje, tačiau bet kuriuo atveju juos reikai vartoti labai atsargiai.
