Jos teigimu, PLB siūlo numatyti, kad asmenys, iki 1940 metų birželio 15 dienos turėję Lietuvos pilietybę, jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai, išsaugotų Lietuvos pilietybę nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos ir nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo.
Taip pat siūloma, kad asmenys išvykę iš Lietuvos po nepriklausomybės atkūrimo ir įgiję kitos valstybės pilietybę, galėtų išsaugoti lietuviškąją, jei Vidaus reikalų ministerijai praneštų, jog jie priėmė kitos valstybės pilietybę, bet pageidauja išsaugoti Lietuvos pilietybę, pasirašytų priesaiką Lietuvai ir išdėstytų savo ryšius su Lietuva.
Pasak R.Narušienės, ryšiai su Lietuva turėtų būti įrodomi parodant integravimąsi į Lietuvos visuomenę, dalyvavimą Lietuvos gyvenime ir atitinkant bent vieną iš kriterijų: turėti Lietuvoje nuolat gyvenančius arba sutuoktinį, arba tėvus, įtėvius, vaikus, įvaikius, ar senelius, vaikaičius, ar brolius, seseris, arba gimines, turėti Lietuvos Respublikoje nekilnojamojo turto, būti Lietuvos Respublikoje registruotu gyventoju ar mokesčių mokėtoju, būti PLB aktyviu nariu gyvenamame krašte.
„Galėtume aiškiai pasakyti, kad čia yra iš tikrųjų atskiri atvejai“, – įsitikinusi R.Narušienė.
Ji pažymėjo, kad tuomet reikėtų keisti Konstituciją, tačiau tik tuos straipsnius, kurių keitimui nereikia rengti referendumo.
Reikėtų keisti Konstituciją, tačiau tik tuos straipsnius, kurių keitimui nereikia rengti referendumo.
Teisės profesorius: plati dviguba pilietybė gali būti pavojinga
Plati dviguba pilietybė gali būti pavojinga valstybei, nes ją leidus ateityje didelė dalis rinkėjų gali būti susaistyta su kita šalimi, be to, problemų galėtų kilti dėl valstybės vientisumo ir agresijos atveju, trečiadienį sakė teisės profesorius Vytautas Sinkevičius.
Seime vykusioje konferencijoje buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas teigė, kad liberali dviguba pilietybė gali lemti, kad po kelių dešimtmečių daug rinkėjų bus ištikimi ne tik Lietuvai.
„Man nėra žinoma kokia nors kita valstybė, esanti panašioje geopolitinėje erdvėje, kurioje yra Lietuva, kur gyvenančių žmonių likimą galėtų spręsti dauguma tokių jos piliečių, kurie yra ištikimi ne tik jai, bet yra susaistyti ištikimybės reikalavimais dar kuriai nors kitai valstybei“, – kalbėjo teisininkas.
V.Sinkevičius taip pat atkreipė dėmesį, kad problemų galėtų kilti ir karo atveju mobilizuojant piliečius, nes dalis iš jų gali būti davę ištikimybės priesaiką ir agresoriui.
„Ar tokie Lietuvos piliečiai galės būti pašaukti į Lietuvos kariuomenę ginti Lietuvos valstybės? Juk jie bus davę ištikimybės priesaiką kitoms valstybėms“, – kalbėjo teisės ekspertas.
V.Sinkevičiaus teigimu, į Konstituciją įrašius nuostatą, kad „Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės pilietis“, dviguba pilietybe galbūt galėtų pasinaudoti ir Lietuvoje gyvenančios tautinės mažumos.
„Ar masinė dviguba pilietybė nepaskatins Rytų Lietuvoje jau dabar įvairiomis formomis vykstančių akivaizdžių autonomizacijos procesų?“ – teigė jis.
V.Sinkevičius taip pat retoriškai klausė, kaip sustiprintų ryšį su Lietuva dviguba pilietybė tokiems lietuviams, kurie įgydami JAV pilietybę natūralizacijos būdu turi viešai pasakyti: „Absoliučiai ir visiškai atsisakau ištikimybės bet kuriai valstybei, kurios piliečiu buvau anksčiau. Pasižadu būti ištikimas Jungtinėms Amerikos Valstijoms“.
Seime šiuo metu svarstoma idėja kitąmet kartu su prezidento rinkimais rengti referendumą dėl dvigubos pilietybės.
Dabar Lietuvoje dviguba pilietybė leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, tačiau jos negali įgyti naujosios kartos emigrantai.
V.Sinkevičius teigė pats nepritariantis referendumui ir Konstitucijos keitimui.
