Naudoti išskirtiniai tyrimo metodai
Tyrimo metu paaiškėjo, kad šalia oficialios atliekų tvarkymo infrastruktūros Lietuvoje egzistuoja ir šešėlinė, pogrindinė sistema. Joje veikia nelegalūs atliekų vežėjai ir tarpininkai, siūlantys „greitesnę ir pigesnę“ paslaugą. Tačiau už šių žodžių dažnai slypi paprasta schema – atliekos išvežamos iš statybviečių ar įmonių ir tiesiog išverčiamos gamtoje – miškuose, laukų pakraščiuose ar apleistuose karjeruose. Čia jos sudeginamos, užkasamos arba tiesiog paliekamos.
Kad atskleistų šią sistemą, tyrimo komanda naudojo nestandartinius tiriamosios žurnalistikos metodus. Nelegaliuose sąvartynuose buvo įrengiamos slaptos kameros ir jomis fiksuojama, kaip sunkvežimiai verčia atliekas, o grupuotės nariai jas vėliau padega. Dronai ir palydoviniai vaizdai leido identifikuoti naujai atsirandančius nelegalius sąvartynus, jų veikimo laikotarpį, o slapti šiukšlių pridavimai su jose esančiais GPS siųstuvais – galutinai įrodydavo grupuočių veiklą.
Juodžių grupuotė
Kaip atskleidė 2022–2023 m. 15min žurnalistų atliktas tyrimas „Šiukšlių pogrindis“, Vilniaus rajone veikusi grupuotė gyventojams teikdavo atliekų surinkimo ir pervežimo paslaugas, tačiau jas veždavo ne į legalius sąvartynus, o išpildavo, užkasdavo ar sudegindavo Vilniaus rajono Juodžių kaime esančiuose sklypuose.
Viename iš šių sklypų žurnalistai įrengė slaptas kameras. Per pusantro mėnesio stebėjimo buvo užfiksuota 18 sunkvežimių čia išpiltų atliekų. Per tą laiką nelegalus sąvartynas buvo penkis kartus padegtas. Kartais šiukšlių degimas trukdavo ir dvi paras.
Atlikus palydovinių nuotraukų analizę paaiškėjo, kad ši grupuotė atliekas galėjo pradėti vežti dar 2010 metais.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad apie šią veiklą žinojo aplinkosauga ir kitos tarnybos, tačiau dėl nepaaiškinamų priežasčių leido nelegaliems šiukšlių vežėjams veikti beveik nebaudžiamiems keliolika metų.
Tyrimo ėmėsi policija ir aplinkosauga
Po 15min atlikto tyrimo, kuriame buvo atskleisti ir įtartinai aplaidūs Aplinkos apsaugos departamento (AAD) atsakingų pareigūnų veiksmai, šie buvo priversti palikti savo postus.
Darbo vietas paliko AAD Vilniaus valdybos viršininkas Sergejus Tretjakovas, Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Žydrė Majauskaitė ir šioje teritorijoje fiksuoti pažeidimus turėjęs inspektorius Gžegožas Mikulevičius.
Taip pat buvo apskaičiuota ir žala gamtai – ji siekia daugiau kaip 100 mln. eurų. Tiesa, ji galios tik tuomet, kai bus įrodyta čia atliekas užkasusio D.Zareckio kaltė ir jeigu jis nesutvarkys šios teritorijos. Jeigu atliekos bus pašalintos ir priduotos legaliems atliekų tvarkytojams – ši suma bus anuliuota.
Ikiteisminį tyrimą pradėjo ir Vilniaus apskrities policija.
Grupuotė po tyrimo atsidūrė teisme
2024 metais, norėdami patikrinti, kas pasikeitė, 15min keletą mėnesių lankėsi šalia D.Zareckio sodybos Juodžių kaime (Vilniaus r.) esančiuose sklypuose, kuriuose prieš dvejus metus buvo fiksuoti nelegalūs sąvartynai. Žurnalistas užfiksavo, kad čia toliau vykdoma tyrimo metu išviešinta veikla – veikia nelegalus sąvartynas ir nelegalus karjeras.
Šiuo metu Darjušas Zareckis yra Vilniaus regiono apylinkės teismo byloje kaltinamas pagal 4 Baudžiamojo kodekso straipsnius: dėl neteisėto vertimosi ūkine veikla, dėl didelės žalos gamtai padarymo, dokumentų klastojimo ir vagystės. Nuosprendis jam dar nepaskelbtas. Žala gamtai taip pat neatlyginta.
Alfos grupuotė
Kiek vėliau portalas 15min demaskavo dar vieną nelegalių šiukšlių vežėjų grupuotę, kuri veikė Vilniaus ir Trakų rajonuose. Grupuotės lyderis – Alfredas Paškovskis. 15min duomenimis, jo gauja per 15 metų išvertė, užkasė ar sudegino tūkstančius tonų atliekų, valstybė dėl to patyrė šimtatūkstantinius nuostolius.
Alfos nelegalaus verslo modelis panašus į daugelio kitų grupuočių, kurios užsiima nelegalia atliekų išvežimo ir laidojimo veikla. A.Paškovskio telefono numeris randamas skelbimų portaluose, kuriuose reklamuojamos atliekų išvežimo paslaugos.
Įprastai vienu metu grupuotė turėdavo keletą mikroautobusų, kuriais naudojosi surinkdamos ir laidodamos atliekas. Automobiliai, kuriais vežamos, o po to nelegaliai laidojamos atliekos, dažnai būna išregistruoti, be privalomos techninės apžiūros ir nedrausti civilinės atsakomybės draudimu.
A.Paškovskio ir jo parankinių nelegalią veiklą ėmus tirti ir 15min žurnalistams, buvo atlikti eksperimentai, kurių metu buvo įrodyta, kad vyras yra nelegalaus atliekų surinkimo ir jų laidojimo verslo organizatorius. Visi tyrimo užkulisiai ir įrodymai buvo pateikti dokumentiniame filme „Žiurkių verslas“.
Po 15min tyrimo su kriminaliniu atliekų laidojimu susijusi baudžiamoji byla nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme, kur kaltinamųjų suole sėdi ir Alfredas Paškovskis, pravarde Alfa.
Atskleista daug nelegalių sąvartynų visoje Lietuvoje
Vėliau 15min atskleidė, aprašė ir privertė sutvarkyti dar ne vieną nelegalų sąvartyną visoje Lietuvoje.
Dzūkijoje 15min žurnalistas aptiko sunkiąją techniką užkasamą nelegalų sąvartyną. Sklypo savininkas po straipsnio ir aplinkosaugos įsikišimo buvo priverstas atliekas iškasti ir išvežti į legalų sąvartyną.
Dar vienas daug metų veikiantis nelegalus sąvartynas su šimtais tonų atliekų buvo aptiktas Varėnos rajone esančioje valstybinėje žemėje. Po paviešinimo savivaldybė buvo priversta sutvarkyti šią vietą.
Šalia ilgiausio Lietuvoje Asvejos ežero kelis dešimtmečius aplinkosaugos „nematomas“ veikė didelis nelegalus sąvartynas. Jis buvo sutvarkytas tik po 15min straipsnio.
Tačiau bene įžūliausias atvejis buvo žurnalistų išaiškintas, kuomet paaiškėjo, kad šalia Vilniaus esančiame draustinyje Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Grinda“ vietoje numatyto teritorijos sutvarkymo pati čia vilkikais vežė įvairias atliekas. Ir tik prispausta prie sienos po kurio laiko prisipažino melavusi žurnalistams ir nelegalų sąvartyną sutvarkė.
Už šiuos tyrimus 15min žurnalistams buvo įteikta prestižinė Romo Sakadolskio premija, o Vidmantas Balkūnas už nuotraukų seriją apie šio tyrimo užkulisius buvo išrinkta tarp metų geriausiųjų.
„Žurnalistika mato daugiau“ tai turinio skiltis, kuri yra projekto „Tikra žurnalistika atneša tikrus pokyčius“ dalis. Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas – skirta 700 000 Eur.
