2026-09-23 12:02

Po balsavimo Seime Ligitą Girskienę užsipuolė internautai: „Į šiukšlyną visą tavo partiją“

Po to, kai parlamentarai pirmajame balsavime po svarstymų pritarė, jog Konstitucijoje nebeliktų draudimo šalies teritorijoje turėti masinio naikinimo ginklų, „valstietė“ Seimo narė Ligita Girskienė feisbuke pasidalijo, kokių žinučių sulaukė. Jose – nemaloni kritika. Bet politikė sako savo nuomonės nekeičianti, nors esą apsispręsti ir nebuvę lengva, o galutiniam sprendimui ji norėtų referendumo.
Ligita Girskienė
Ligita Girskienė / Roberto Riabovo / BNS nuotr.

„Aš už tave daugiau nebalsuosiu“, „nuvylei“, „į šiukšlyną visą tavo partiją“... Panašaus pobūdžio žinutės pasiekia mane elektroniniu paštu ir socialiniuose tinkluose po vakar dienos balsavimo dėl LR Konstitucijos 137 straipsnio pakeitimo“, – feisbuke rašo L.Girskienė.

Ji neslepia – kaip ir kiekvienam žmogui, gauti tokias žinutes nėra malonu, vis dėlto svarsto ir tai, ar esą „politiko tikslas turėtų būti patikti visiems? Ar apskritai įmanoma, kad politikas patiktų visiems?“ Ir nurodo mananti, kad ne.

„Mano nuomone, politikas, kuris stengiasi patikti absoliučiai visiems, anksčiau ar vėliau susiduria su pasirinkimu: ar sakyti tai, kuo tiki, ar tai, ką žmonės nori išgirsti? O tada galiausiai praranda savo tapatybę...

Vakar Seime balsavau „už“ Konstitucijos 137 straipsnio pripažinimą netekusiu galios (svarstymo stadija). Išklausius įvairius argumentus ir susipažinus su projekto medžiaga, apsispręsti tikrai nebuvo lengva. Ir aš puikiai suprantu, kad mano balsas patiko ne visiems.

Bet ar dėl to turėjau balsuoti kitaip? Esu įsitikinusi, kad, jei būčiau balsavusi kitaip, dalis visuomenės vis tiek būtų likę nepatenkinti ir patekčiau į „vatnikų“ sąrašus. Būčiau sulaukusi analogiškų žinučių bet kokiu atveju“, – rašė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė.

L.Girskienė sako balsavusi „už“, nes 2004 m. kovo 29 d. tapdama NATO nare Lietuva tapo ir branduolinį atgrasymą turinčio Aljanso dalimi ir „mūsų saugumas privalo būti grindžiamas ne vien nacionalinėmis gynybos priemonėmis, bet ir NATO kolektyvinės gynybos sistema, kuri apima visas būtinas gynybos priemones, įskaitant ir galimybę ginti Aljanso nares branduolinio atgrasymo priemonėmis“. Tad esą nuo įstojimo momento „ankstesnė Konstitucijos 137 straipsnio nuostata, kurioje buvo parašyta, kad „LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOJE NEGALI BŪTI MASINIO NAIKINIMO GINKLŲ IR UŽSIENIO VALSTYBIŲ KARINIŲ BAZIŲ“ iš esmės prarado savo pirminę prasmę, t.y. atsirado prieštaravimas NATO kolektyvinės gynybos nuostatoms“.

Ji paminėjo ir kitas šalis, kurios analogiškus konstitucinius ribojimus jau yra panaikinusios, tas Lietuva buvusi vienintelė su tokiu draudimu.

„Todėl, jei norime būti pilnaverčiais Aljanso nariais, mūsų teisinė bazė turi būti suderinta su realia NATO gynybos sistema.

Kitu atveju turėtumėme išstoti iš NATO. Norite? Aš – ne.

Balsavau „Už“ tik dėl klausimo svarstymo parlamente. Galutiniame sprendime visgi norėčiau, kad savo nuomonę pasakytų Tauta referendume“, – pareiškė L.Girskienė.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą

15min prenumerata sėkmingai aktyvuota!

Mėgaukitės visu 15min turiniu 15 dienų NEMOKAMAI.