„NATO pradeda operaciją „Eastern Sentry“, kad dar labiau sustiprintų savo pozicijas rytiniame flange“, – sakė Rutte spaudos konferencijoje.
„Ši karinė veikla bus pradėta artimiausiomis dienomis ir joje dalyvaus įvairūs sąjungininkų, įskaitant Daniją, Prancūziją, Jungtinę Karalystę ir Vokietiją, ištekliai“, – sakė M. Rutte.
Danija naujai misijai skiria du naikintuvus F-16 ir priešlėktuvinę fregatą, Prancūzija – tris naikintuvus „Rafale“, o Vokietija – keturis naikintuvus „Eurofighter“. Jungtinė Karalystė taip pat pareiškė norą prisidėti, rašoma NATO pranešime.
Šių priemonių imtasi po to, kai Lenkija trečiadienį pranešė, kad į jos oro erdvę apteko 19 Rusijos dronų. Trys buvo numušti Lenkijai ir NATO sąjungininkams išsiuntus naikintuvus.
NATO vadovas sakė, kad pastiprinimas apims „tradiciškesnius karinius pajėgumus“, be to, „elementus, skirtus spręsti konkrečias problemas, susijusias su dronų naudojimu“.
NATO vis dar vertina, ar Rusija tyčia pažeidė Lenkijos oro erdvę, ar ne, pridūrė Markas Rutte, bet pakartojo, kad bet kuriuo atveju „tai neatsargu. Tai nepriimtina“.
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad ši nauja budrumo operacija sustiprins Lietuvos oro gynybą ir apsaugos nuo Kremliaus veiksmų.
„Kiekvienas sąjungininkų teritorijos centimetras yra apsaugotas – sausumoje, jūroje ir ore“, – pabrėžė G. Nausėda.
Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionaliniam saugumui Deividas Matulionis 15min sakė, kad po NATO sprendimo tikimasi sustiprintų oro gynybos pajėgumų ir Lietuvoje.
„Mes tikimės, kad ir Lietuvoje bus dislokuota papildomų pajėgumų, nes čia ne vien tik Lenkijos, čia ypatingai mūsų, Baltijos šalių, ir Lenkijos problema. Džiugu, kad toks greitas sprendimas buvo priimtas“, – 15min penktadienio vakarą sakė D.Matulionis.
Jo teigimu, tikimasi ir papildomų lėktuvų, ir antžeminių oro gynybos sistemų, taip pat – papildomų įgaliojimų NATO oro policijos misijai.
„Manau, kad ir oro policijos su oro gynybos funkcija, kuri būtų papildomas įgaliojimas suteiktas. Daugiau lėktuvų, galbūt pratyboms atvykstančios antžeminės oro gynybos priemonės“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
Anot jo, Lietuva kėlė klausimą NATO pareigūnams dėl papildomų pajėgumų mūsų šalyje dislokavimo.
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad „jau dislokuoti pajėgumai bus labiau suintegruoti ir sustiprinti papildomais oro ir oro gynybos pajėgumais, taip pat bus prijungti eksperimentinėje fazėje esantys pajėgumai, kurios kuruoja NATO Transformacijos vadavietė“.
„Eksperimentavimo dalis čia labai svarbi, nes kaip minėjo SACEUR daugelis šalių dabar ieško sprendimų naujai grėsmei, plėtoja naujo tipo ginkluotės. Eastern Sentry suteiks formalų formatą testuoti savo platformas ne savo poligonuose ar uždaruose koviniuose centruose, o realiomis grėsmės sąlygomis, realioje vietovėje su realiais taikiniais.
Konkretūs Operacijos parametrai paaiškės pradėjus formuoti pajėgumus su sąjungininkais“, – teigė ministrė.
Ši misija yra panaši į šią vasarą NATO vykdytą misiją Baltijos jūroje, kai dėl požeminių kabelių nutraukimo aljanso šalys sustiprino patruliavimą Baltijos jūroje.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad ši misija – tai ne tik misija, tai žinutė, tiesioginis atsakas į vis didėjantį Rusijos neatsakingumą ore.
„Greitas, tikslus ir ten, kur reikia labiausiai. Stipriname Rytinį flangą, nes aljansas yra tik tiek stiprus, kiek stipriausia jo silpniausia grandis. Didiname integruotų oro ir sausumos pajėgumų galią, kad jie būtų ne tik apsaugoti – bet ir nepažeidžiami. Atgrasymas – geriausia gynyba“, – socialiniame tinkle X parašė K.Budrys.
