Pirmadienį Vilniaus Simono Daukanto progimnazijoje 13-metis moksleivis grasino lenktiniu peiliuku dviem klasiokams.
Antradienio rytą pranešta apie dar skaudesnį atvejį – Marijampolėje, „Sūduvos“ gimnazijoje, 17-metis, kaip įtariama, peiliu sužalojo dvi merginas ir vaikiną, jį sulaikė pareigūnai.
„Vaikų linijos“ psichologė sako, kad mokyklose smurto protrūkiai nėra tik šių dienų aktualija – dėl skirtingų priežasčių tokių atvejų, kai vaikai ima elgtis agresyviai, periodiškai fiksuojama jau daug metų.
„Matant ir girdint šias situacijas, pirma mintis yra apie tai, kad visus vaikus, nesvarbu, kaip jie besielgtų, turime pamatyti kaip vaikus, kurių vidiniame pasaulyje vyksta dalykai, apie kuriuos mes, suaugusieji, nežinome. O sužinome tik tada, kai įvyksta kažkas labai matomo vaiko elgesyje.
Ar tai būtų grasinimas, ar smurto proveržis, nukreiptas į kitus bendraamžius, matyčiau tai kaip elgesio signalą, kad tam vaikui labai reikia pagalbos“, – sako psichologė.
„Žinoma, kai susiduriame su tokia situacija, mes turime suteikti pagalbą nukentėjusiems vaikams ar vaikams, kurie buvo išgąsdinti moksleivio elgesio. Bet šalia turime atidžiai pažiūrėti į to vaiko situaciją ir suprasti, kokį jis neišpildytą, neįgyvendintą poreikį ar emocinius sunkumus signalizuoja tokiu savo elgesiu“, – pabrėžė ji.
Ji įvardijo ir skirtingas priežastis, kas lemia tokius smurto proveržius, ekspertė įspėja ir apie plika akimi nematomą paauglių gyvenimą internete – socialiniuose tinkluose, uždarų pokalbių kanaluose.
Ekspertė įvertino ir anksčiau svarstytas iniciatyvas tikrinti moksleivių kuprines bei asmeninius daiktus.
