Užkūrė diskusijas
Teisėsauga dėl įvykio pradėjo tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, o kumščiais mojavusiam vyrui gresia teistumas – įstatymas numato, kad tokia veika prieš mažametį užtraukia bausmę nuo viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, gali būti taikomas ir laisvės atėmimas iki trejų metų.
Dėl įstatymo reikalavimo ir siekio užtikrinti mažamečių vaikų apsaugą, redakcija straipsnyje nei mokymo įstaigos, nei kitų konkrečius asmenis atpažinti galinčių detalių įvardyti negali.
Nutikimas išties neeilinis. Nieko panašaus per pastaruosius keletą metų rajono mokyklose nėra nutikę. Tačiau visuomenė į atvejį karštai sureagavo.
Nuomonės išsiskyrė – vieni smerkė smurtavusį tėvą, kiti tikino, kad tokį elgesį galima suprasti. Esą nukentėjęs vaikas turi specialiųjų poreikių ir yra ne kartą pasižymėjęs agresyviu elgesiu bei nuolat tiek fiziškai, tiek psichologiškai smurtauja prieš kitus vaikus.
Socialiniuose tinkluose netruko užvirti diskusija apie dalies vaikų su specialiaisiais poreikiais integraciją į mokyklas. Dalis bendruomenės tikino, kad nuo tokių vaikų kenčia kiti – patiria įvairų smurtą, negali kokybiškai mokytis ir t.t.
Socialinę erdvę užgriuvusiuose komentaruose jurbarkiečiai taip pat išsakė nuomonę, kad mokyklų turimos priemonės smurtaujančių vaikų, ypač tų, kurie turi vienokių ar kitokių sutrikimų, efektyviai neveikia.
Oponentai savo ruožtu tikino, kad specialiųjų poreikių turintys vaikai dažnai yra išprovokuojami, stigmatizuojami, priverčiami elgtis netinkamai, o visuomenei ir mokykloms trūksta žinių, įgūdžių, o kartais galbūt ir noro situacijas spręsti tinkamai.
Įsikišo iškart
Pasak mokyklos, kurioje nutiko šis atvejis, atstovės, į įvykį buvo reaguota akimirksniu. Greta tuo metu buvo kelios pradinių klasių mokytojos, kurios nutraukė suaugusiojo smurtavimą.
Situaciją pavyko sustabdyti taikant Krizių valdymo komandos apraše numatytus veiksmus. Mokyklos darbuotojai žinojo, kaip elgtis – buvo imamasi konkrečių veiksmų apsaugoti vaiką, atskirti suaugusįjį nuo mokinio ir nuraminti. Iškart po incidento informuotos tarnybos, įvykis dokumentuotas, atlikta situacijos analizė, kad tokie atvejai būtų dar greičiau suvaldyti.
Kontroliuoja griežčiau
Po incidento mokykla peržiūrėjo vidines tvarkas, patikslino pašalinių asmenų patekimo į pastatą algoritmą. Nuo šiol įeiti į mokyklą galima tik per pagrindines duris, užsiregistravus pas budėtoją. Taip pat sustiprintas budėjimas per pertraukas. Apie įvykį informuoti pradinių klasių mokinių tėvai, bendradarbiaujama su policija, Vaiko teisių apsaugos specialistais.
Naudoti fizinius veiksmus, net ir reaguojant į jautrią situaciją, nėra nei priimtina, nei toleruotina.
„Kitą dieną po įvykio buvo įvertinta klasės emocinė būklė, stebėtas vaikų mikroklimatas ir bendravimas. Parengtas pagalbos planas, įtraukiami tiek nukentėjusio mokinio šeima, tiek kiti mokiniai, kurie galėjo patirti neigiamas emocijas. Organizuotos klasės valandėlės ir prevenciniai užsiėmimai, kuriuose kalbama apie saugumą, tarpusavio pagarbą, kreipimosi dėl pagalbos būdus. Taip pat inicijuoti pokalbiai su tėvais apie bendradarbiavimą, tinkamus būdus spręsti kylančias problemas, įtraukiant mokyklos specialistus“, – sakė pedagogė.
Mokykla tvirtina, kad labai svarbu užtikrinti visų narių saugumą – tiek fizinį, tiek emocinį. Todėl situacija, kai suaugęs asmuo mokyklos teritorijoje panaudoja fizinį veiksmą prieš vaiką, yra neleistina.
„Nors suprantame, kad vaikų tarpusavio santykiai gali kelti rūpesčių ir emocijų jų tėvams, esame įsitikinę, kad kilusius nesutarimus būtina spręsti dialogu, bendradarbiaujant su pedagogais ir specialistais. Naudoti fizinius veiksmus, net ir reaguojant į jautrią situaciją, nėra nei priimtina, nei toleruotina. Ši situacija paskatino dar kartą įvertinti prevencinio darbo svarbą ir stiprinti tėvų, mokytojų bei visų bendruomenės narių bendradarbiavimą“, – tikino pašnekovė.
Iššūkių netrūksta
Mokyklos atstovė taip pat pripažįsta, kad įtraukusis ugdymas kelia nemažai iššūkių. Tiesa, čia mokykla nėra išskirtinė – situacija panaši visur.
„Iššūkių nemažai, ypač kai kalbame apie specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų integraciją į bendrojo ugdymo klases.
Šie vaikai neretai turi bendravimo, emocijų raiškos ar dėmesio valdymo sunkumų, o jų elgesys gali būti netikėtas ar nesuprantamas kitiems mokiniams ir jų tėvams. Tai kartais sukelia įtampą, todėl ypač svarbu stiprinti visos bendruomenės informuotumą, empatiją ir gebėjimą reaguoti ne vertinant, o padedant“, – sako pedagogai.
Specialiųjų ugdymo poreikių turintiems mokiniams sudaromi individualūs planai, o jų elgsena nuolat stebima ir analizuojama. Apie taikomas priemones informuojami ir kitų vaikų tėvai, kad būtų aiškus situacijos kontekstas ir išlaikytas pasitikėjimas. Klasėse vyksta užsiėmimai, skirti pažinti emocijas, mokomasi spręsti konfliktus, gauti ir suteikti pagalbą.
Skaudų incidentą patyrę mokyklos darbuotojai įsitikinę, kad situacija reikalauja nuolatinio prevencinio darbo.
Pradėjo tyrimą
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Justė Vasiliauskienė „Šviesą“ informavo, kad dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį – dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo nepilnamečiui.
Policijos atstovė negalėjo pasakyti, ar tiesa, kad tėvo veiksmus galėjo išprovokuoti tai, kad pradinukas esą ne pirmą kartą smurtavo prieš jo dukrą, besimokančią toje pačioje mokykloje. Šiuo metu dėl įvykio atliekamas aplinkybių patikslinimas, po kurio bus aišku, kokie sprendimai bus priimti.
J.Vasiliauskienė tikina, kad pastaruoju metu daugiau panašių įvykių, kai tėvai ateitų į mokyklas ir smurtautų prieš vaikus, nebuvo. Dėl fizinio smurto tarp nepilnamečių vaikų Jurbarko rajono mokyklose šiemet, nuo sausio iki rugsėjo 30 dienos, buvo pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau nutrauktas. Dėl dar septynių pranešimų atlikus aplinkybių patikslinimą nuspręsta atsisakyti pradėti tyrimus.
Perspėja nedelsti
Policijos atstovės teigimu, situacijos, kai smurtauja vaikai, dar nesulaukę amžiaus, nuo kurio taikoma baudžiamoji ar administracinė atsakomybė, yra itin jautrios ir sudėtingos.
„Nors baudžiamosios ar administracinės sankcijos tokiems vaikams netaikomos, tai nereiškia, kad į jų elgesį nereaguojama. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymu, vaikams, padariusiems nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių turinčias veikas, gali būti taikomos įvairios priežiūros priemonės“, – aiškino J.Vasiliauskienė.
Anot jos, tokiais atvejais kreipiamasi į vaiko gyvenamosios vietos savivaldybę, o sprendimus priima vaiko gerovės komisija.
„Policijos pareigūnai į tokius atvejus žiūri rimtai ir bendradarbiauja su mokyklomis bei savivaldybių institucijomis, siekdami, kad problema būtų sprendžiama kuo anksčiau“, – teigė policijos atstovė.
Pasak J.Vasiliauskienės, tėvams ir vaikams, susiduriantiems su nuolatiniu bendraamžių smurtu, svarbiausia nedelsti ir kreiptis pagalbos kuo anksčiau.
Vertina situaciją
Valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja, laikinai atliekanti Tauragės skyriaus vedėjo funkcijas, Rita Latakienė sako, kad VVTAT šį atvejį žino ir ėmėsi visų jiems prieinamų priemonių.
„Vaiko teisių gynėjų inicijuotą pagalbą teikia socialiniai partneriai. Visgi kai kuriais atvejais liekame įsitraukę į šį procesą, sekame pokyčius, o esant poreikiui inicijuojame papildomas paslaugas, kurios vaikui ir šeimai padėtų įveikti iššūkius sklandžiau. Dažnu atveju savivaldybės siūlo didelį paslaugų šeimai paketą, kiekvienoje savivaldybėje veikia pagalbos šeimai centrai. Vaikų situacija abiejose šeimose yra baigiama vertinti ir spręsime, kokia pagalba būtų tikslingiausia vaikams ir šeimoms“, – tikino R.Latakienė.
Kadangi vaikams nesaugi situacija susiklostė ugdymo įstaigoje dėl skirtingų poreikių vaikų elgesio iššūkių, VVTAT atkreipia dėmesį, jog bet kurios mokyklos bendruomenei svarbu būti tinkamai pasiruošus priimti skirtingų poreikių vaikus.
Tėvai nepripažįsta
„Visgi kylant iššūkių dėl vaikų elgesio, daugėjant smurto tarp vaikų, tiek tėvams, tiek mokyklos bendruomenei derėtų atsakingai įsivertinti, kurias problemas tarp vaikų pavyks išsispręsti mokyklos jėgomis, o dėl kurių būtinas specialistų įsitraukimas. Labai svarbu, kad vaikui susiduriant su elgesio, savireguliacijos problemomis, būtų kuo anksčiau nustatytos tų iššūkių priežastys, užtikrinta pagalba. Pastebime, jog kartais ir tėvams būna sunku pripažinti vaiko sunkumus, tai kliudo laiku užtikrinti reikiamą pagalbą vaikui mokantis reguliuoti savo elgesį, tad laiko pokyčiui prireikia daugiau“, – sakė R.Latakienė.
Labai svarbu, kad vaikui susiduriant su elgesio, savireguliacijos problemomis, būtų kuo anksčiau nustatytos tų iššūkių priežastys, užtikrinta pagalba.
Tokiais atvejais, kai nustatomas vaiko netinkamas ar smurtinis elgesys mokykloje, organizuojami vaiko gerovės komisijos posėdžiai, pokalbiui kviečiami vaiko tėvai ar globėjai. Sunkumams spręsti gali būti pasitelkiami socialines paslaugas teikiantys savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų specialistai – socialiniai darbuotojai, psichologai ir kt.
Vaiko teisių gynėjai pastebi, jog tarp vaikų kylančius sunkumus derėtų spręsti išnaudojant minėtus pagalbos būdus. Tuo tarpu suaugusieji turėtų būti geruoju pavyzdžiu vaikui. Ištikus krizei, suaugęs žmogus pirmiausia turėtų nurimti pats, tik tada apgalvotai ir konstruktyviai galės išspręsti problemą.
